Šiandien mokslininkai pirmąkart sėkmingai prasuko elementariųjų dalelių srautus 27 km ilgio požeminiame žiede. Čia įrengtas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) yra 5 milijardus dolerių kainavęs mechanizmas, skirtas sudaužti didžiuliais greičiais skriejančioms dalelėms ir atkurti sąlygoms, egzistavusioms iškart po Didžiojo sprogimo.
Gigantiškas projektas nevyko taip sklandžiai, kaip tikėtasi: ne kartą trūko lėšų, gesdavo įrengimai, neatlaikydavo konstrukcijos. Europos branduolinių tyrimų organizacija, geriau žinoma kaip CERN, greitintuvą įjungti vėlavo dvejus metus.
Tunelis
Per visą tunelį, iškastą po Prancūzijos ir Šveicarijos siena, įrengta daugiau nei 1000 cilindro formos magnetų. Iš pradžių jie įgreitins du elementariųjų dalelių, vadinamų protonais, „paketus“ iki greičio, artimo šviesos greičiui.
Tuomet paketai, per sekundę apskriejantys žiedą 11 000 kartų, tam tikrose žiedo vietose bus iškreipti iš kelio taip, kad susidurtų kaktomuša. Šias vietas stebės 4 masyvūs dalelių detektoriai. Kiekvieną dieną per eksperimentus bus gaunama apie 27 terabaitus informacijos, kuri bus siunčiama analizei į 150 mokslo institutų visame pasaulyje.
Suskystintos helio dujos vėsina galingus superlaidžius LHC magnetus, įrengtus ant vamzdžių, kuriuose skrieja dalelės. Šaltinis: Reuters
Mokslininkai tikisi, kad susidūrus vienoms dalelėms atsiras naujų, dar nežinomų elementų, kurie padės atsakyti į daugybę painių klausimų apie kosmoso prigimtį.
Kaip atsiranda masė?
Toks, atrodo, paprastas klausimas fizikams iki šiol yra viena didžiausių mokslo, kurioms įminti ir buvo sukonstruotas LHC. Jis fizikams leis ištirti materijos sudedamąsias dalis giliau nei kada nors anksčiau.
„Mes žinome, kad atsakymas bus rastas kolaideryje“, – įsitikinęs Jimas Virdee, Londono imperatoriškojo koledžo dalelių fizikas.
Populiausia teorija apie masės kilmę yra susijusi su Higso bozono dalele, dar vadinama „Dievo dalele“. Pagal šią teoriją, dalelės įgauna masę sąveikaudamos su visa apimančiu lauku, kurį Higso bozono dalelės formuoja.
Vėliausi astronominiai skaičiavimai teigia, įprastinė materija – galaktikos, dujos, žvaigždės ir planetos – sudaro tik 4 proc. Visatos.
Likusią dalį sudaro tamsioji materija (23 proc.) ir tamsioji energija (73 proc.). Fizikai mano, kad LHC gali pateikti užuominų apie šių paslaptingų medžiagų kilmę.
„Gamta gali mus nustebinti..., – sako prof. J. Virdee. – Turime būti pasirengę užfiksuoti viską, ką ji svies mums“.
