Mokslininkams ilgą laiką ramybės nedavė vienas gamtoje sutinkamas reiškinys, su kuriuo tikriausiai teko susidurti kiekvienam. Kodėl taip sunku sugauti musę? Nedidelis sparnuotas vabzdys sugeba išsisukti tiek staigiai griebiant, tiek bandant lėtai apglėbti delnu.
Išties, panašūs skaičiavimai nedidelėms vabzdžio smegenims būtų buvę labai sudėtingi, tačiau pasirodo jog tai užkoduota vabzdžio instinktuose.
Tyrimo metu mokslininkai filmavo musę su didelio greičio filmavimo kamerą, o gautus rezultatus atidžiai analizavo. Sparnuotas, bene labiausiai pasaulyje žinomas vabzdys sugeba pabėgti nuo pavojaus nesvarbu ar tuo metu jis maitinasi, ilsisi ar tiesiog vaikštinėja. Mokslininkų nufilmuotuose vaizduose matosi, jog musė skrydžiui pasiruošia per neįtikėtinai trumpą laiką, tam tereikia vienos šimtosios sekundės dalies, per tą laiką vabzdys perkelia svorio centą, įtempia galines kojas bei paruošia sparnus. Per daugelį metų buvo iškelta daug teorijų bandant atsakyti į, regis elementarų klausimą, tai kaipgi visgi geriausia pagauti musę. Mokslinės studijos autoriai teigia – geriausia musę gaudant taikytis ne į ten kur ji tuo metu yra, o bandyti nuspėti kur ji bus tik pakilus, tokiu atveju tikimybė jog jums pasiseks gerokai išauga.
Panašūs smulkių ir kartu keistų tyrimų rezultatai dažnai panaudojami kuriant šiuolaikinius robotus, bei įvairius kitus mąstančius mechanizmus. Tokiais tyrimais tikimasi išsiaiškinti paprasčiausius, jau gamtos sukurtus sprendimų paieškos mechanizmus, neapkraunant kompiuterinių sistemų bereikalinga informacija.
