Mokslininkų komanda iš Bostono koledžo ir Djuko universiteto sukūrė metamedžiagą, galinčią sugerti praktiškai visą į ją krintančią šviesą. Kitaip tariant, pavyko sukurti tam tikro elektromagnetinių bangų spektro diapazono beveik absoliučiai juodo kūno analogą. Tyrėjai gautus rezultatus aprašė straipsnyje, išspausdintame gegužės 23 d. „Physical Review Letters“ numeryje.
Naujosios metamedžiagos veikimo paslaptis – ypatingos geometrijos paviršius.
„Kai šviesa krinta į medžiagą, galimi trys tolimesni scenarijai, – pasakoja Bostono koledžo fizikas Vilis Padila (Wille Padilla). – Šviesa gali būti atspindėta – visai kaip nuo veidrodžio. Ji gali pereiti medžiagą kaip, tarkime, stiklą. Arba ji gali būti sugerta ir virsti šiluma. Mūsų sukurtoji metamedžiaga pasižymi tuo, kad šviesa jos kiaurai nepereis ir nebus atspindėta nuo jos paviršiaus. Ji bus visiškai sugerta ir visa virs šiluma. Tai rodo, kad galima sukurti metamedžiagą, kuri gali sugerti visus tam tikro dažnio fotonus, pasiekiančius jos paviršių“.
Be V. Padilos tyrėjų komandą sudarė Natanas Landis (Nathan Landy) iš Bostono koledžo, Djuko universiteto profesorius Deividas Smitas (David Smith) bei dar keli to paties universiteto mokslininkai.
Atsižvelgę į ankstesnių tyrimų rezultatus, tyrėjai pritaikė kompiuterinį modeliavimą, kad sukurtų rezonatorius, kurie galėtų atskirai reaguoti į krintančios šviesos elektrinius ir magnetinius laukus.
Kadangi naujosios metamedžiagos elementai gali atskirai sugerti krintančios elektromagnetinės bangos elektrines ir magnetines komponentes, mokslininkai sukūrė siauro elektromagnetinės spinduliuotės spektro diapazono beveik absoliučiai juodą kūną.
Ši metamedžiaga yra pirmoji, pasižyminti tokia didele sugertimi. Be to, kitaip nei kitos panašios medžiagos, ji sudaryta tik iš metalinių dalių, o tai leidžia ją plačiau pritaikyti tose srityse, kur šviesą reikia detektuoti ir surinkti (pavyzdžiui, vaizdo gavime).
Kadangi metamedžiagos konstrukcijos dydį galima keisti, ji gali veikti įvairiose elektromagnetinio spektro srityse.