Dirbtinio žaibo idėja kilo dar 1970 – aisiais, tačiau tuomet trūko pakankamai galingos įrangos. Eksperimentui vokiečių ir prancūzų mokslininkai panaudojo naują mobilų lazerį, pavadintą „Teramobiliu“.
 Žaibas gali kirsti iki 60 000 m/s greičiu, o jo temperatūra gali siekti iki 30 000 laipsnių Celsijaus - pakankamai, kad išlydžio vietoje smėlį paverstų stiklu. Apie 90 proc. žaibų įvyksta debesyse ir nėra matomi paprastam stebėtojui. |
|---|
Eksperimentas vykdomas JAV Niu Meksiko valstijoje. Pirmųjų bandymų metu specialistai apšaudė debesis penkių vatų galingumo „Teramobilio“ spinduliais. Šio lazerio spinduliai formuoja jonizuotų molekulių kanalus, kuriais teka elektros išlydžiai žaibuojant.
Pirmaisiais bandymais žaibo suformuoti nepavyko, nes suformuoti kanalai per greitai išnyko. Tačiau mokslininkams pavyko užfiksuoti padidėjusį elektrinių laukų aktyvumą debesyse, į kuriuos lazeris „šaudė“.
Pasak prancūzų mokslininko Andre Misirovičiaus, „Teramobilis“ suteiks galimybę dar geriau pažinti žaibo reiškinį, o ateityje – užkirsti kelią kylančioms audroms.
