Gegužės 29-30 d. įvykusioje ES Konkurencingumo taryboje jos mokslinių tyrimų dalies ministrai priėmė tarybos išvadų tekstą ir taip patvirtino savo tvirtą norą pradėti Liublianos procesą, kuriuo siekiama iki galo įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) uždavinius. Mintis pradėti šį procesą kilo Neformalioje konkurencingumo taryboje, vykusioje Liublianoje 2008 m. balandį, tačiau jo šaknys glūdi Lisabonos strategijos nuostatose.
Pagrindinis Liublianos proceso tikslas – rasti visoms ES valstybėms narėms tinkantį sprendimą, kokia turi būti nauja politinė EMTE vadyba, galėsianti sukurti tikrą žinių visuomenę, įgyvendinti bendrą EMTE „Viziją 2020“, stiprinti Europos mokslinius tyrimus bei gerinti jų kokybę, siekiant deramo Europos ekonominio konkurencingumo.
Visos ES valstybės narės svariai palaikė Liublianos proceso inicijavimą, pabrėždamos poreikį derinti nacionalines ir ES programas mokslinių tyrimų srityje. Buvo įvardinti ir kiti svarbūs šio proceso varikliai – regioninė partnerystė, visuomenės dalyvavimas, o Portugalijos mokslinių tyrimų, technologijų ir aukštojo mokslo ministras Jose Mariano Gago atkreipė dėmesį į būtinybę mažinti biurokratinius barjerus.
Taigi nepaisant to, kad pagal bendras ES nuostatas moksliniai tyrimai yra nacionalinės atsakomybės sritis, akivaizdu, kad ES valstybės narės pradeda jausti smarkų poreikį vienyti jėgas, siekiant bendrų tikslų. Čia svarbus tiek valstybių tarpusavio susižinojimas, tiek produktyvi Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių partnerystė, apie kurią kalbėjo ir ES mokslinių tyrimų komisaras Janez Potočnik.
Panašias nuostatas savo deklaracijoje išreiškė ir būsimasis Europos Sąjungai pirmininkausiančių šalių trio (Prancūzija, Čekija ir Švedija). Dokumente sakoma, jog artimiausiu metu politinėse diskusijose numatoma kalbėti apie švietimo, mokslo, inovacijų ryšius vadybiniu aspektu, apie geografinio EMTE išsiplėtimo padarinius, apie mokslo instrumentų kompleksiškumą ir būtiną visų suinteresuotų EMTE dalyvių asocijuotą veiklą. Tokios temos, akivaizdu, dominuos būsimų konkurencingumo tarybų darbotvarkėse, jose bus siekiama apibrėžti bendros EMTE vadybos gaires, nusakyti jos ilgalaikę viziją bei galimas įgyvendinimo priemones.
