Anglies nanovamzdeliai gali sukelti ligas, panašias į tas, kuriomis suserga asbesto plaušelių prisikvėpavę žmonės. Su nanovamzdeliais – mažomis anglies molekulėmis – dėl jų ypatingų savybių siejami dideli lūkesčiai elektronikos ir medžiagų mokslo srityse.
Šių molekulių jau dabar dedama į kai kurias prekes, pavyzdžiui, teniso raketes, dviračių rankenas ar beisbolo lazdas, kurios tampa tvirtesnės ir lengvesnės. Mokslininkai spėja, kad nanovamzdeliai naudojami ir kitur, tačiau kompanijos – bent jau kol kas – neprivalo apie tai pranešti vartotojams.
Nanovamzdeliai yra išoriškai panašūs į kitus plaušus, tokius, kaip asbestas, kuris pažeidžia vidaus organus ir gali sukelti vėžį. Tai ir paskatino mokslininkus pasidomėti technologijos saugumu. Per eksperimentus jie įterpė skirtingo ilgio nanovamzdelių į bandomųjų pelių pilvo ertmę.
„Sužinojome, kad ilgieji nanovamzdeliai yra patogeniški – jie sukelia uždegimą ir formuoja randus. Tuo tarpu trumpieji vamzdeliai žalos nepadarė“ – teigia dr. Kenas Donaldsonas, vienas iš tyrimo, spausdinamo žurnale „Nature Nanotechnology“, autorių.
Plaučių ląstelės, filtruodamos įvairius darinius, gali išsitempti apie 20 mikronų (milijoninių metro dalių), tačiau jei objektas pasitaiko didesnių matmenų, kyla problemų.
„Paprastai kalbant, jos įstringa“, - aiškina mokslininkas. „Jos nebegali normaliai judėti ir pašalinti medžiagų iš plaučių“. Tokia ląstelių būsena netrunka sukelti uždegimą, randų susidarymą, o per ilgesnį laiką – galbūt ir vėžį.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad ryšys tarp nanovamzdelių ir vėžio neįrodytas. Iki tol reikės atsakyti į daugelį klausimų, tarp jų – ir į tai, ar įkvėpus nanovamzdelių, jie apskritai pasiektų plaučius.
Vašingtone įsikūrusio Vudrou Vilsono tarptautinio mokslininkų centro atstovas dr. Endriu Meinardas (Andrew Maynard) įsitikinęs, kad nanotechnologijų pramonė turėtų būti skaidresnė. Jo teigimu, dabar yra neaišku nei tai, kokiuose produktuose naudojami nanovamdeliai, nei tai, kokių tipų jie yra.
„Manau, jog svarbiausia yra tai, kad mes turime akivaizdų šansą įnešti pokyčių į šią technologiją – teigiamų pokyčių – jei veiksmų imsimės dabar“, - sako mokslininkas.
