Ar patikėtumėte, jei sužinotumėte, jog žmogus be jokio mokslinio medicininio ar net koledžo išsilavinimo sugalvojo tai, kas pastaraisiais metais gali būti vienu daugiausiai žadančių pasiekimų vėžio tyrimų srityje? Taip, tai tiesa, o jei manote, jog tai skamba neįtikinamai, įvertinkite dar ir tai: jis tai pasiekė naudodamas savo žmonos pyragų keptuves ir dešrainius.
Išradėjo vardas yra Džonas (John) Kanzius. Anksčiau jis buvo verslininkas ir dirbo radijo techniku. Būtent jis sukonstravo radijo bangų mašiną vėžio ląstelėms naikinti.
Pirma dalis
Prieš kurį laiką Džonui buvo diagnozuota leukemija. Tada jam į galvą šovė mintis, jog vėžio ląsteles galėtų sunaikinti radijo bangos. Taigi jis pagamino savo mašinos prototipą - naudodamas pyragų kepimo formas. Bandymus atliko su dešrainiais. Į juos išradėjas įšvirkšdavo vario sulfato, nes radijo bangos efektyviai gali kaitinti tik tas biologinių audinių vietas, kuriose yra palyginti didelis metalo kiekis. Taip jis bandymus atliko be jokios šalutinio poveikio rizikos.
Šiuo metu įrenginys bandomas Pitsburgo Universitete ir M. D. Anderson Vėžio Tyrimų Centre. Tyrimams vadovaujantis mokslininkas teigia, jog „įrenginys gali leisti išgydyti praktiškai bet kokios įsivaizduojamos rūšies vėžį“.
Antra dalis
Taigi kaip metalo jonai susiję su vėžio ląstelių naikinimu? Štai čia į pagalbą ateina „didysis“ mokslas - nanotechnologija. Į vėžio ląstelę gali sutilpti tūkstančiai metalo nanodalelių. Kol kas bandymai atlikti tik gydant kietus (angl. solid) auglius, tačiau vis dar neišbandyti su visame kūne paplitusiais vėžiniais susirgimais. Tokių susirgimų gydymas yra pagrindinis tiek gydytojų, tiek mokslininkų tikslas. Jei jie nesugebės su nanodalelėmis „sumedžioti“ pavienių vėžinių ląstelių, įrenginio funkcionalumas bus gan ribotas.
Bandymai su pacientais bus atliekami tik už maždaug ketverių metų.
