Yra pagrindo įtarti, kad JAV saugumo tarnybos naudoja smegenų skanavimo įrangą įtariamų teroristų apklausose. „[Tai daroma] nepaisant perspėjimų dėl tokių technologijų nepatikimumo“, – teigia Pensilvanijos Universiteto bioetikos ir teisės profesorius Jonathanas Marksas.
Jis kalba apie funkcinį magnetinio rezonanso tomografą (fMRI), nuo praėjusio dešimtmečio neurochirurgų nuolat naudojamą smegenų auglių ir centrinės nervų sistemos sutrikimų diagnostikoje bei gydyme.
Pastaraisiais metais į fMRI dėmesį atkreipė žvalgybos tarnybos, kurios nusprendė, kad tokia įranga gali padėti tardymuose.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių JAV kariuomenės psichologai ėmėsi agresyvių priemonių, tardomojo baimių išnaudojimo, psichotropinių medžiagų, tačiau šie būdai kritikuojami kaip neefektyvūs, nes bauginamas tardomasis esą gali pripažinti bet ką.
Todėl daugeliui smegenų skanavimo įranga pasirodė tinkama alternatyva, galinti padėti visiškai pakeisti tardymo techniką.
Ankstesni bandymai naudoti poligrafus, populiariai vadinamus „melo detektoriais“, buvo nesėkmingi, todėl žvalgybos susidomėjimas fMRI įranga neturėtų stebinti, mano J. Marksas.
Poligrafą gana lengva „apgauti“, nes jis fiksuoja prakaitavimą, kvėpavimą, širdies ritmo dažnį, kurių pokyčiai priklauso nuo daugelio faktorių, be to, poligrafai visiškai neveikia sociopatų.
Magnetinio rezonanso tomografas tiesiogiai tuo metu fiksuoja kraujo tekėjimą smegenyse ir padeda nustatyti aktyviausias jų sritis.
Žvalgybos ekspertai mano, kad tai gali padėti nustatyti, kada tardomasis meluoja ar atpažįsta jam rodomą nuotrauką, sakomą vardą.
Tačiau J.Marksas perspėja apie galimus pavojus bei ragina smegenų skanavimo įranga nepasitikėti aklai. „Žmogus gali reaguoti į pasakytą žodį, vardą ar parodytą nuotrauką dėl įvairių priežasčių“, – rašo jis.
„Aš porą metų gyvenau Londone ir nuolat girdėdavau pranešimus apie IRA sprogdinimus, tad mano smegenys sureaguotų į specifinius sprogmenų pavadinimus“, – aiškina mokslininkas.
Be to, fMRI aparatai melo aptikimui buvo bandomi vos keletą kartų, kruopščiai kontroliuojamoje aplinkoje, tiriant sveikus žmones. Nėra žinoma, kokius rezultatus įranga pateiktų skenuojant ekstremaliose situacijose atsidūrusius tardomuosius.
