Amerikiečiai mokslininkai atliko įdomų eksperimentą – patyrinėjo dirbtinės širdies „atsparumą“. Tiesa, kiek kitaip, nei tai daro medikai – mokslininkams rūpėjo kiek tokia širdis yra saugi nuo išorinių kenkėjiškų veiksmų. Pasirodo, net ir patys moderniausi gaminiai yra visiškai neapsaugoti nuo bent kiek labiau „prakutusio“ hakerio, kuris tokią širdį gali valdyti kaip tik įsimanys.
Prieš kelis dešimtmečius dirbtinės širdies persodinimas buvo laikomas svarbiausiu laikmečio medicinos pasiekimu. Dabar jau tūkstančiai tokių aparatų dirba žmonių krūtinėse. Dirbtinės širdys sutinkamos visame pasaulyje – skiriasi tik jų savybės. Dirbtiniai vožtuvai, defibriliatoriai ir kitos dirbtinės dalys užtikrina reikiamą širdies raumens susitraukimų ciklą ir taip palaiko normalią paciento kraujotaką.
Tačiau kaip bebūtų keista, tik dabar medicininės įrangos saugumo centras nusprendė patikrinti, koks yra tokios gyvybiškai svarbios aparatūros saugumo lygis. Mokslininkų ir pacientų siaubui, paaiškėjo, jog bet koks bevielio ryšio technologiją išmanantis hakeris gali nesunkiai perimti defibriliatoriaus valdymą – o tai reiškia, jog hakeris galės pilnai valdyti širdies darbą – nuo ritmo pakeitimo iki visiško sustabdymo.
Kaip gi taip nutiko? Pasirodo, jog šiuolaikiniai implantuojami defibriliatoriai turi nuotolinio valdymo galimybę, kuri leidžia gydytojui per nuotolį keisti jo darbo parametrus, jeigu pacientas pasijaučia prastai. Tačiau niekam net į galvą neatėjo bent jau elementariai užkoduoti valdymo signalą. Būtent čia ir buvo surastas „Achilo kulnas“ testuotame firmos Medtronic defibriliatoriuje. Reikia pažymėti, jog tai viena iš pirmaujančių firmų, gaminanti naujausių technologijų defibriliatorius. Visgi puikūs medicininiu požiūriu gaminiai neturi jokios apsaugos nuo kenkėjiškų veiksmų – pacientui po tokių „įsilaužimų“ grėstų mirtis.
Gamintojai nenumatė ir vidinės apsaugos nuo kraštutinių komandų įvedimo, galinčių privesti prie paciento mirties. Tiesiog gamintojai manė, jog signalas bus formuojamas iš gydytojo valdomos išorinės įrangos, kuri jau turi vidinius apsaugos lygius. Tačiau apie tiesioginį hakerių įsikišimą niekas nepagalvojo – nors tikimybė tokios atakos nėra didelė, tačiau vien jų galimybė pacientams gali sukelti bemieges naktis.
Tiesa, ši problema nebus labai skausminga, jeigu mokslininkams pagaliau pavyktų išauginti tikrą širdį iš paciento ląstelių. Tačiau tai dar tik medicinos ateitis.
