Nelicencijuotų (piratinių) kompiuterio programų dalis Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 57 proc. (atitinkamai Estijoje – 52 proc., Latvijoje – 56 proc.) visos rinkos. Dėl piratavimo valstybės biudžetas patyrė daugiau kaip 80 mln. litų nuostolių.
Sumažinus nelicencijuotų kompiuterio programų dalį bent dešimtadaliu, šalies ekonomika papildomai gautų 220 mln. litų, o valstybės biudžetas – daugiau nei 25 mln. litų mokesčių.
„Šie rodikliai labai aiškiai parodo, kad intelektinė nuosavybė nėra vien autorių teisių turėtojų reikalas, o visos visuomenės problema. Šiandien intelektinė nuosavybė tampa rimtu veiksniu, įtakojančiu svarbiausius ekonominius procesus, tokius kaip šalies ūkio augimas, užsienio investicijų lygis, aukštųjų technologijų plėtra“, - tvirtina Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.
Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių žinių ekonomika vaidina vis didesnį vaidmenį, todėl šiose šalyse kovai su autorių teisių pažeidimais skiriamas ypatingas dėmesys. Čia jau yra suvokiama, kad ekonomikos, kuriose klesti piratavimas ir kiti intelektinės nuosavybės pažeidimai, nėra patrauklios naujų produktų bei technologijų kūrimui ir plėtrai.
Lietuvoje taip pat yra sukurta intelektinės nuosavybės apsaugos teisinė bazė, taikomos ES direktyvos, tačiau akivaizdu, kad už tai atsakingos valstybės institucijos šią kovą pralaimi.
„Esu tvirtai įsitikinusi, kad vien įstatymine baze piratavimo problemos neišspręsime – būtina keisti visuomenės požiūrį, ugdyti jos nepakantumą šiems procesams,“ – teigia Aldona Brogienė, Amerikos prekybos rūmų direktorė.
Siekdama prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo, asociacija „Amerikos prekybos rūmai“ kartu su LR Švietimo ir mokslo ministerija, kompanija „Microsoft Lietuva“, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, antipiratinės veiklos asociacija bei kitomis organizacijomis pirmą kartą Lietuvoje rengia seminarą apie intelektinės nuosavybės apsaugą muzikos ir informacinių technologijų mokytojams.
Pasak A. Brogienės, seminaras mokytojams organizuojamas neatsitiktinai. „Siekiant keisti visuomenės požiūrį į piratavimą, pirmiausia siūlome atsigręžti į jaunąją kartą, kuriai būtų diegiamos kitos vertybės ir kitoks požiūris į šiuos reiškinius“, - tęsia „Amerikos prekybos rūmų“ direktorė.
Pasaulyje nelegalios kompiuterio programos sudaro 35 proc. visos programinės įrangos, Europos Sąjungoje – 36 proc. Kalbant apie atskiras šalis, šie rodikliai dar iškalbingesni – Rusijoje piratavimo lygis sudaro 80 proc., Kinijoje – 82 proc., Moldovoje ir Azerbaidžane – 94 proc., Armėnijoje – 95 proc.
