JAV Teisingumo departamentas siekia, kad „Google“ parduotų savo naršyklę „Chrome“, nes tai yra dalis antimonopolinės bylos, kurioje nagrinėjamas bendrovės dominavimas internetinės paieškos srityje. Šis žingsnis žengtas po 2024 metų rugpjūčio mėnesio teismo sprendimo, kuriame paskelbta, kad JAV milžinė neteisėtai išlaikė savo monopolį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
JAV Teisingumo Teismas teigia, kad „Chrome“ atlieka svarbų vaidmenį didinant „Google Search“ naudotojų skaičių, nes nustato ją kaip numatytoji paieškos sistema, taip veiksmingai blokuodama konkurenciją. „Chrome“ atskyrimas gali smarkiai sukrėsti ir technologijų pasaulį, ir tai, kaip mes naudojamės internetu.
Tai ne pirmas „Google“ susidūrimas su kaltinimais monopolija. Kritikai jau daugelį metų atkreipia dėmesį į tai, kaip „Google“ jungia savo paslaugas, pavyzdžiui, „Android“ ir „Play Store“, siekdama užtikrinti, kad jos produktai išliktų dominuojantys.
Dabartinė JAV Teisingumo Teismo strategija reikalauti perleidimo, pavyzdžiui, padalyti „Chrome“ arba „Android“, rodo griežtesnę poziciją, palyginti su ankstesnėmis bylomis, kai buvo taikomos tik baudos arba keičiama elgsena. Žinoma, „Google“ teigia, kad toks padalijimas pakenktų vartotojams, nes sutriktų paslaugų integracija ir kiltų grėsmė saugumo funkcijoms.
Įdomu tai, kad ši byla susijusi ne tik su „Chrome“. Teisingumo departamentas taip pat užsiminė, kad imsis veiksmų prieš kitas „Google“ imperijos dalis, pavyzdžiui, „Android“, taip leisdamas suprasti, kad gali prireikti sumažinti didelę bendrovės įtaką įvairioms technologijų ekosistemoms.
„Google“ rizika negali būti didesnė – praradus „Chrome“ ar kitą pagrindinį turtą, gali susilpnėti jos gebėjimas gauti pajamų iš reklamos ir diegti naujoves, o tai iš esmės yra bendrovės gyvybinė jėga.
Ši situacija yra dar keistesnė dėl to, kad gali kilti padarinių visoje pramonėje. Jei „Google“ bus priversta parduoti „Chrome“, ar panašūs žingsniai gali paliesti kitas technologijų milžines, pavyzdžiui, „Apple“ ar „Amazon“?
JAV teisingumo departamentas didina spaudimą didžiosioms technologijoms, siekdamas spręsti, kaip tokios didžiulės bendrovės kaip „Google“ ir „TikTok“ formuoja skaitmeninį pasaulį. 2002 metais jie pertvarkė savo antimonopolinį skyrių ir ėmėsi rimtai kovoti su technologijų ir telekomunikacijų monopolijomis.
Be kita ko, buvo sustiprinta komanda, kuri daugiausia dėmesio skyrė technologijų teisės aktų vykdymui, o anksčiau laikinai veikusi telekomunikacijų grupė tapo nuolatine žaidimo plano dalimi.
„TikTok“ taip pat jaučia karštį. JAV Teisingumo departamentas pateikė ieškinį, kuriame kaltina platformą pažeidus vaikų privatumo įstatymus. Akivaizdu, kad „TikTok“ rinko jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenis, negavusi tinkamo sutikimo – net ir tada, kai jie naudojo vaikų režimą.
Federaliniai pareigūnai teigia, kad „TikTok“ saugojo asmeninę informaciją, pavyzdžiui, el. pašto adresus, ir jos neištrynė, kai tėvai paprašė. Tačiau „TikTok“, kaip ir „Google“, nesileidžia į kalbas. Jie teigia, kad šie teiginiai yra sena naujiena ir kad jau patobulino savo privatumo apsaugą.
