„NordPass“ kibernetinio saugumo ekspertai įmonėms Lietuvoje siūlo nemokamą įrankį, leidžiantį savo interneto svetaines lengvai papildyti nauju autentifikacijos būdu – slaptarakčiais. Tai bendrovėms sutaupys kone tris mėnesius pilnos IT komandos darbo, o jų klientams suteiks galimybę prisijungti prie paskyrų be slaptažodžių, rašoma „NordPass“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Slaptarakčių technologija šiuo metu laikoma saugiausia alternatyva slaptažodžiams. Progresyviausios pasaulio bendrovės, tarp jų ir „Amazon“, „Google“ bei „Microsoft“, savo klientams jau leidžia prisijungti prie paskyrų su slaptarakčiais. Mes džiaugiamės, galėdami verslams Lietuvoje pasiūlyti patogų įrankį, leisiantį žengti koja kojon su naujausiomis asmens autentikacijos internete technologijomis“, – teigia „NordPass“ vadovas Jonas Karklys.
Naudodamosios „Authopia“ įrankiu įmonės galės pasirinkti, ar slaptarakčių autentikaciją nustatyti kaip vienintelį būdą pasiekti turimą paskyrą, ar kaip papildomą. Jos taip pat turės prieigą prie administratoriaus aplinkos, kur galės stebėti, kiek klientų naudojasi slaptarakčiais, ir kitus susijusius rodiklius.
Pasak J. Karklio, nors slaptarakčių technologija atsiradusi, palyginti, neseniai, jau pastebima itin pozityvių tendencijų. Bendrovėms, ypač elektroninės prekybos verslams, slaptarakčiai padeda sumažinti išlaidas klientų aptarnavimui, daugiau naudotojų sėkmingai prisijungia prie paskyrų ir nusiperka paslaugų ar prekių. Anot „FIDO“ aljanso, suvienijusio progresyviausias pasaulio bendroves ieškoti alternatyvų slaptažodžiams, slaptarakčių technologija jau leidžiama naudotis daugiau nei 13 mlrd. paskyrų internete.
Praėjusiais metais populiariausi slaptažodžiai Lietuvoje buvo „admin“, „123456789“, „123456“ ir „lopas123“. J. Karklys tikina, kad tokie slaptažodžiai programišių gali būti nulaužiami greičiau nei per sekundę. Panaši situacija matyti ir globaliu mastu – tiek įmonių darbuotojai ir įmonių vadovai, tiek individualūs interneto naudotojai visame pasaulyje naudoja itin silpnus slaptažodžius apsaugoti savo turimas paskyras.
Tuo tarpu slaptarakčių vartotojai nekuria patys ir neturi jų įsiminti. Slaptarakčių technologiją sudaro biometrinis patvirtinimas ir du prieigos raktai – viešasis ir privatusis. Viešasis saugomas interneto svetainėje, prie kurios norima prisijungti, o privatusis – vartotojo įrenginyje. Vienas be kito prieigos raktai neveikia, todėl yra kur kas mažiau vertingi programišiams.