Prahoje įsikūrusi įmonė išbando virtualius avatarus, kurie po to, kai 30 min. stebėjo žmogų, gali imituoti jo balsą, manieras ir judesius. Technologijos kūrėjai siekia suteikti galimybę pratęsti bendravimą su artimaisiais ir po jų mirties, skelbia „Sky News“.
Kai technologijų verslininko Arturo Sychovo tėvui buvo diagnozuotas vėžys, jis buvo priverstas susitaikyti su tuo, kad netrukus gali ateiti diena, kai nebegalės su artimuoju pasikalbėti. Taigi pasitelkęs dirbtinį intelektą, jis ėmėsi kurti būdą, kuris galėtų pratęsti bendravimą su giminaičiais ir po jų mirties.
A. Sychovas išvystė virtualios realybės įrankį, kuris leidžia susikurti savo skaitmeninį avatarą, kuris amžinai gyvens internete kaip kūrėjo atminimas.
Tai tik vienas iš daugelio būdų, kuriais bendrovės visame pasaulyje bando pratęsti mūsų bendravimą su giminaičiais ir po jų mirties, tačiau yra ir susirūpinimą keliančių dalykų.
„Tai iš tiesų skatina mūsų nerimą dėl būties pabaigos, – sako Elaine Kasket, kibernetinė psichologė ir knygų autorė. – Man šiek tiek neramu dėl to, kad žaidžiama su šiomis tikrai egzistencinėmis baimėmis kaip su savo produktų pardavimo priemone.“
Gyvų ir jau mirusių žmonių avatarai „gyvena“ metavisatoje, į kurią patekti galima užsidėjus virtualios realybės akinius.
UltraLord pasivadinęs technologiją išbandantis metavisatos naudotojas sako, kad nemirtingumo koncepcija yra įdomi.
„Vietoje to, kad mano vaikai girdėtų pasakojimus apie mane ir tarsi susidarytų nuomonę apie tai, koks, jų manymu, buvau praeityje, jie galės iš tikrųjų su manimi pasikalbėti ir iš tikrųjų išsiaiškinti, kas aš buvau.“
Tikimasi, kad įrankis oficialiai pradės veikti vėliau šiais metais. Už jį bus mokamas mokestis, tačiau koks jis bus, nenuspręsta, kaip ir tai, kas už jį mokės po kūrėjo mirties.
Paieška archyve
