Šią savaitę policijoje užfiksuoti net keli atvejai, kai sukčiai iš gyventojų išviliojo reikšmingas pinigų sumas. Naudojama investicinio sukčiavimo schema – netikri investicijų brokeriai gyventojams siūlo greitai praturtėti, pervesti pinigus į tariamas investicines platformas. Lietuvos bankų asociacija (LBA) sulaukė gyventojų pranešimų, kad sukčiai į savo pinkles vilioja ir pokalbių programėlėje „Telegram“, todėl įspėjama virtualioje erdvėje nebendrauti su nepažįstamais asmenimis, nepasitikėti stebuklingais pasiūlymais greitai pasipelnyti.
Lietuvos bankų asociacijai (LBA) kartu su Lietuvos policija vykdant sukčiavimų prevencijos kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“, į projekto pašto dėžutę sulaukta pranešimo apie pastebėtas sukčių atakas pokalbių programėlėje „Telegram“.
Gauta informacija rodo, kad sukčiai reklamuojasi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, o vėliau susidomėjusį asmenį nukreipia į „Telegram“ programėlėje sukurtas specialias pokalbių grupes. Šiose pokalbių grupėse asmenims reklamuojamos netikros investicinės paslaugos, siūloma investuoti į tariamas investicines platformas, įmonių akcijas ar kriptovaliutas. Tokių grupių pavadinimai nuolat kinta, kuriamos naujos. Pranešama, kad susidomėjusiems greitu uždarbiu atsiunčiamos sąskaitos ir prašymas pervesti pinigus per ne Lietuvoje veikiančias bendroves.
„Investicinis sukčiavimas šiuo metu yra viena dažniausiai naudojamų apgaulių schemų. Gyventojai praneša, kad pasiūlymų greitai praturtėti sulaukia socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių programėlėse. Nukentėjusiųjų nuo tokių atakų skaičius rodo, kad visuomenei vis dar trūksta budrumo. Todėl primename, kad investicines paslaugas Lietuvoje teikti gali tik licencijuoti rinkos dalyviai, sulaukus įtartino pasiūlymo būtina pirmiausiai pasitikrinti, ar tokia bendrovė egzistuoja ir ar ji gali teikti siūlomas paslaugas“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Gyventojų dėmesį atkreipė „Telegram“ programėlėje skirtingais pavadinimais kuriamos pokalbių grupės, kuriose tariami „investavimo konsultantai“ prisistato skirtingais lietuviškais vardais ir pavardėmis. Prisijungusiems prie pokalbio grupių siūloma pervesti pinigus per įvairias ne Lietuvoje veikiančias bendroves, kriptovaliutų įmones. Sulaukus panašių pasiūlymų būtina pasitikrinti, ar įmonė yra licencijuota Lietuvoje ir ar ji gali teikti siūlomas paslaugas. Tai padaryti galima Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamame finansų rinkos dalyvių sąraše. Kilus įtarimui, kad bendraujate su apsimetėliais, iškart nutraukite pokalbį.
Saugumo specialistai įspėja, kad investiciniu sukčiavimu dažniausiai užsiima nusikaltėlių grupuotės, kurios patikimoms legendoms paruošti skiria nemažai laiko, konsultacijoms samdo įvairių sričių specialistus, klastoja įvairius dokumentus ir duomenis – rengia išgalvotas ataskaitas, netikras internetines platformas ir pan. Dažnai sukčiai gyventojus moko, kaip bendrauti su savo finansų įstaiga, kad jai nekiltų įtarimas, jog klientas galėjo patekti į pinkles.
Nusikaltėliai patikimumo įspūdį kuria pinigų srautus organizuodami taip, kad lėšas „investavęs“ žmogus keletą mėnesių gauna įspūdingą „investicinę grąžą“. Tuomet, kai sukčius įgauna gyventojo pasitikėjimą, įtikina jį pervesti dar kelias reikšmingesnes pinigų sumas, kurių vėliau nebegrąžina.
Todėl LBA ragina atsargiai bendrauti su nepažįstamais asmenimis, nepasitikėti greito praturtėjimo schemomis. Jei vis dėlto supratote pakliuvęs į sukčiaus pinkles, nedelsiant informuokite savo kredito įstaigą ir policiją.
Paieška archyve
