Savaitgalį atnaujintoje „Google“ privatumo politikoje atsirado nauja formuluotė. Anksčiau joje buvo teigiama, kad žmonių duomenys bus naudojami kalbos modeliams mokyti, paminint tik „Google Translate“. Atnaujintoje versijoje tai pakeista į „dirbtinio intelekto modelius“, šalia „Google Translate“ konkrečiai nurodant „Bard“ ir „Cloud AI“.
Vienas iš daugelio ginčytinų klausimų, susijusių su generatyvinėmis dirbtinio intelekto sistemomis, tokiomis kaip „ChatGPT“ ir „Bard“, yra tai, kaip jos renka ir naudoja duomenis. Tai gali būti viešai prieinama informacija, tačiau tai nesustabdo plagijavimo ir privatumo problemų, jau nekalbant apie tai, kad dirbtinis intelektas gali neteisingai interpretuoti tai, kas buvo pasakyta, arba pateikti senus, neaktualius atsakymus. Netgi „Google“ įspėjo darbuotojus būti atsargiems naudojant pokalbių robotus, tokius kaip jos pačios „Bard“, nes jie gali pateikti nepageidaujamų kodų pasiūlymų.
Taip pat kyla klausimas, ar toks duomenų nuskaitymas apskritai yra teisėtas. „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ susiduria su teisminiais procesais dėl kaltinimų, kad ji neteisėtai rinko interneto naudotojų asmeninę informaciją ir naudojo duomenis savo produktams kurti.
Be to, „OpenAI“ nagrinėjama byla dėl autorių teisių pažeidimo ir privatumo pažeidimų, susijusių su teiginiais, kad ji be leidimo naudojo autorių teisių saugomas knygas savo dirbtinio intelekto sistemoms mokyti. Įmonė esą neteisėtai nukopijavo šių knygų tekstą, nes negavo autorių teisių turėtojų sutikimo ir nesuteikė jiems kredito ar kompensacijos.
