Europos Komisija siūlo įpareigoti socialinius tinklus valdančias bendroves diegti mechanizmus, kurie žymėtų socialiniuose tinkluose platinamą dirbtiniu intelektu sukurtą turinį. Tikimasi, kad tai padės užkirsti kelią dezinformacijai.
Dezinformacijos sklaida socialiniuose tinkluose – jau pati savaime išbandymas, nerimą kurstantis prieš kiekvienus rinkimus. Visiems prieinami dirbtinio intelekto įrankiai šią problemą gali daryti dar didesnę, ypač kokybiniu aspektu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tad Europos Sąjunga ieško būdų sukurti sąlygas vartotojams atskirti dirbtiniu intelektu sugeneruotą turinį nuo to, kurį sukūrė žmogus.
„Daug kartų sakiau, kad svarbiausias uždavinys – užtikrinti žodžio laisvę. Bet nemanau, kad mašinos turi teisę į žodžio laisvę“, – tvirtina eurokomisarė vertybėms ir skaidrumui Vera Jourova.
Konkrečiai, norima įpareigoti didžiąsias technologijų bendroves, tokias kaip „Meta“, „Google“, ir „TikTok“, pačioms atskirti ir žymėti dirbtiniu intelektu sugeneruotą tekstą ir vaizdus, tokiu būdu padedant vartotojui atskirti realybę nuo fikcijos.
„Norime, kad platformos dirbtinio intelekto sukurtą turinį žymėtų taip, kad paprastas vartotojas, kurio dėmesys ir šiaip trikdomas daugybės dalykų, aiškiai atskirtų, kai tekstas ar paveikslas sukurtas ne žmogaus, o roboto. Mums svarbus greitis – kad žymėjimas būtų greitas ir aiškus“, – aiškina V. Jourova.
Minėtosioms bendrovėms, pasirašiusioms Europos Sąjungos kovos su dezinformacija kodeksą, nurodyta jau iki liepos vidurio nurodyti, kokių apsaugos priemonių jos žada imtis.
Tarp didžiųjų socialinius tinklus valdančių bendrovių tik vienas „Twitter“ nusprendė išstoti iš gera valia grindžiamo susitarimo, tą padaręs praėjusį mėnesį.
„Manome, kad „Twitter“ padarė klaidą, „Twitter“ pasirinko sunkesnį kelią. Jie renkasi konfrontuoti. Europos Komisija tą pastebėjo. Žinau, kad kodeksas savanoriškas, tačiau neapsirikite – iš jo pasitraukdamas „Twitter“ pritraukė daug dėmesio. Bendrovės veiksmai ir jų atitiktis Europos Sąjungos teisei bus kruopščiai tikrinami“, – teigia eurokomisarė vertybėms ir skaidrumui.
Kartu ketinama griežčiau reguliuoti ir dirbtinio intelekto įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ir „Bard“, kuriančias ir tobulinančias bendroves savo produktuose diegti saugiklius, kurie apribotų galimybę jais naudotis piktavaliams.
Šiuo metu populiariausią „ChatGPT“ pokalbių robotą sukūrusios „Open AI“ vadovas Samuelis Altmanas sako, kad itin griežtas dirbtinio intelekto reguliavimas šios technologijos raidą apsunkins, tačiau sutinka, kad ilgalaikė institucinė priežiūra reikalinga.
„Visi nori išsiaiškinti, kaip sumažinti didžiulę riziką, kad galėtume naudotis šios technologijos teikiamais privalumais“, – nurodo S. Altmanas.
Šiuo metu nesant dirbtinį intelektą reguliuojančių įstatymų, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti elgesio kodeksą dirbtinį intelektą plėtojančioms bendrovėms, prie kurio, tikimasi, jos jungsis savanoriškai.
