Ankstesniais laikais, kai buvo aktyviai dalinamasi failais internete, kol dar nebuvo spartesnio interneto ryšio, RAR failai buvo naudojami dideliems atsisiunčiamiems dokumentams suskaldyti, pavyzdžiui, žaidimams ar programoms, padalyti į kelias mažesnes dalis. Dėl to juos buvo lengviau gauti naudojant lėtesnį ryšį. Gavus visas atskiras dalis, tokia programa kaip „WinRAR“ buvo naudojama failui atkurti į pradinę būseną. Jei atsisiuntimo metu kas nors nutikdavo, tiesiog iš naujo atsiųsdavote tą vieną dalį, užuot iš naujo siuntęsi visą failą.
Šią savaitę vykusioje metinėje kūrėjų konferencijoje „Microsoft“ paskelbė, kad, naudodama atvirojo kodo projektą „Libarchive“, į „Windows 11“ įdiegė papildomų failų formatų, įskaitant RAR, 7-zip, tar ir gz, palaikymą.
Tiesa, tai, kad į „Windows“ įdiegtas RAR palaikymas, dabar nėra toks didelis įvykis, koks būtų buvęs prieš kelis dešimtmečius. Dėl šiuolaikinio spartaus interneto ryšio didelius failus galima atsisiųsti ne per kelias dienas, o per kelias minutes ar valandas. Be to, „Microsoft“ labai pavėlavo, nes kitos operacinės sistemos, pavyzdžiui, „ChromeOS“, jau seniai palaiko šį formatą. Bet, kaip sakoma, geriau vėlai nei niekada.
