Pernai kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo 32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atliktas tyrimas. Per metus besinaudojančių kvalifikuotu elektroniniu parašu dalis padidėjo 3 procentiniais punktais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nuo 2014 m., kuomet kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, naudojimasis kvalifikuotu elektroniniu parašu išaugo daugiau nei 5 kartus. Ypač ženklus padidėjimas įvyko COVID-19 pandemijos metu: 2020 m. pradžioje kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo net 35 proc. gyventojų. Nors kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas nuosekliai auga, tačiau dar vis yra nemaža dalis gyventojų (66%), kurie nurodė, kad jo nenaudoja. 2022 metais kvalifikuoto elektroninio parašo nenaudoję gyventojai įvardijo dvi pagrindines priežastis: neturėjimą kur jo naudoti ir neturėjimą pačios elektroninio parašo priemonės. Deja, bet beveik ketvirtadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad apie tokią priemonę nieko nežino, o 14 proc. mano, kad jiems tokiu parašu būtų per sudėtinga naudotis“, – aiškina Vaidotas Ramonas, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas.
Palyginti su 2021 metais, nepakito kas dieną ar beveik kiekvieną dieną elektroninį parašą naudojančių žmonių skaičius – išliko 14 proc. 37 proc. apklaustųjų kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo bent kartą per savaitę, keturi iš dešimties (41 proc.) naudojo bent kartą per mėnesį, o 7 proc. tokį parašą naudojo tik kartą per metus.
„Gyventojai dažniausiai nurodė tokias dvi priežastis, kurios juos galėtų paskatinti pradėti naudotis kvalifikuotu elektroniniu parašu ar paskatintų jį naudoti dažniau nei dabar. Pirmiausia, ne visi dar žino, kokia tokio parašo praktinė nauda, taip pat trūksta informacijos apie jo patikimumą ir teisinę galią. Apklaustieji tikino, kad naudotis tokiu parašu paskatintų ir daugiau viešųjų paslaugų kurias gyventojai galėtų gauti elektroniniu būdu“, – komentuoja V. Ramonas.
Kvalifikuotą elektroninį parašą praėjusiais metais daugiau naudojo 30–49 metų žmonės (48 proc.) bei jaunimas iki 30 metų (41 proc.), didmiesčių gyventojai (42 proc.), gyventojai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau nei 1500 eurų (52 proc.), gyventojai, kurie kasdien naudojasi internetu (41 proc.).
Pasirašydami kvalifikuotu elektroniniu parašu dažniausiai Lietuvos gyventojai naudojosi Smart ID mobiliąja programėle (68 proc.), asmens tapatybės kortele (21 proc.) arba SIM kortele (16 proc.). Lustinę kortelę arba USB kriptografinį raktą praėjusiais 2022 metais naudojo 13 proc. apklaustųjų. Per metus 5 procentiniais punktais paaugo asmens tapatybės kortelės, kaip pasirašymo elektroniniu parašu priemonės, naudojimas. Tiesa, daugiau nei pusė apklaustųjų apskritai nežinojo apie galimybę naudoti asmens tapatybės kortelę pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu.
„Tyrimo duomenys parodė, kad pernai kvalifikuotas elektroninis parašas daugiausiai buvo naudojamas transakcijų pasirašymui elektroninės bankininkystės sistemose. Toliau rikiuojasi asmeninių elektroninių dokumentų pasirašymas, būtinų operacijų „Sodroje“ ar kitose valstybinėse informacinėse sistemose atlikimas, darbinių elektroninių dokumentų pasirašymas“, – vardija V. Ramonas, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas.
„Baltijos Tyrimai“ apklausą atliko 2023 m. sausio 19–31 d. Apklausti 1023 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų, 114 atrankos taškų. Apklaustųjų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
