Nors pastaruoju metu sparčiai daugėja duomenų vagysčių (phishing) ir DoS atakų, kompiuterių virusų srautai ir daroma žala nemažėja. Nuolat kuriami nauji virusai, kuriais dažniausiai siekiama finansinės naudos, bei ieškoma naujų platinimo būdų, kad būtų paveikta kuo daugiau kompiuterių. Pastebima tendencija, kad kibernetiniai nusikaltėliai, vietoje platinimo elektroniniu paštu, pirmenybę pradeda teikti virusų platinimui per internetinius tinklalapius.
Platinimo schema veikia maždaug taip. Kibernetiniai nusikaltėliai kuria naujus arba ieško internetinių tinklalapių, turinčių saugumo spragų. Pasinaudodami tinklalapio saugumo spragomis (ir dažniausiai netgi nepakeisdami tinklalapio struktūros) į tinklalapį įkelia (įterpia) kenkėjišką programinį kodą. Taip pasinaudojant vartotojo naršyklės pažeidžiamumais arba vartotojo patiklumu bandoma apkrėsti kompiuterius, iš kurių lankomasi tokiuose tinklalapiuose. Blogiausia yra tai, kad užkardos praktiškai yra neveiksmingos prieš šias saugumo atakas, nes nėra blokuojamas prievadas, būtinas naršymui internete, o antivirusinės programos kenkėjišką programą aptiks tik jei įjungtas srauto skenavimo režimas. Pradėjęs veikti kenkėjiškas kodas (kompiuterių virusas) gali bandyti susisiekti su išorine tarnybine stotimi (serveriu), mėgindamas atsisiųsti atnaujinimus bei tolesnio veikimo instrukcijas. Iš tokių apkrėstų kompiuterių piktavaliai gali vogti konfidencialią vartotojų informaciją, paversti juos kompiuteriais „zombiais“, jungti juos į per nuotolį valdomus tinklus, naudoti kitoms saugumo atakoms (DoS).
Šiuo metu tinklalapių su įterptu kenkėjišku programiniu kodu aptinkama vis daugiau. Saugumo kompanija Sophos praneša, kad vien tik per š. m. balandžio mėnesį aptiko 245 790 tokių tinklalapių, o daugiausia jų rasta Kinijoje (žr. paveikslą).
Vartotojams patariama nuolat atnaujinti operacines sistemas ir interneto naršykles, visada įdiegti gamintojo pateikiamus saugumo atnaujinimus, nuolatos atnaujinti antivirusines programas – būtina tai daryt mažiausiai kartą per dieną. Taip pat nereikėtų lankytis abejotinos reputacijos tinklalapiuose, kreipti daugiau dėmesio į paieškos sistemų (tokių kaip Google) pateikiamus paieškos rezultatus, nes atskirai pažymimi tinklalapiai, kuriuose gali būti kenkėjiškas programinis kodas.
