Ne vienoje distopinę ateitį vaizduojančioje knygoje galima pastebėti, kaip žmonės yra raginami šypsotis nepaisant prastėjančios jų padėties. „Canon“ dabar tam naudos dirbtinį intelektą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Canon“ yra garsus kamerų ir jų priedų gamintojas. Tai – didelė korporacija, o tokio dydžio organizacijose sunku stebėti darbuotojų nuotaiką ir produktyvumą. Dabar „The Financial Times“ praneša, kad „Canon“ savo biure Kinijoje diegia dirbtinio intelekto (DI) sistemą, kuri stebės, ar darbuotojai šypsosi, ir ragins būti linksmesniems.
Kinijoje tai, beje, nėra naujiena. Daugybė kompanijų nuolat stebi savo darbuotojų veidus ir veiksmus. Registruojamas kiekvienas puslapis, kuriame jie apsilanko – tai padeda prižiūrėti produktyvumą. Tuo pačiu kameros stebi ir biurų darbuotojų veidus. Dažniausiai tai daroma siekiant įsitikinti, kad žmonės nenuleidžia akių į telefonus ar nesikalba tarpusavyje. Tuo tarpu „Canon“, kaip pranešama, stebės, ar darbuotojai šypsosi.
Jei tai tiesa, „Canon“ žengia pavojingu keliu. Pasirašydami darbo sutartis darbuotojai kompanijoms parduoda savo laiką. Kompanijos motyvacija sudaryti tą sutartį – žmogaus įgūdžiai, patirtis ir asmeniniai gebėjimai. Darbuotoją motyvuoja karjeros ir mokymosi galimybės bei, žinoma, pinigai. Šiame sandoryje nėra emocijų kontrolės. Darbuotojas neįsipareigoja visada būti laimingas ir šypsotis. Be to, tradiciškai kompanijos turi tuos pačius svertus gerinti darbuotojų gerbūvį – pinigus, karjeros ir mokymosi galimybes. DI sprendimai, sekantys darbuotojų šypsenas, nepadeda niekam.
Kinija apskritai turi savotišką požiūrį į privatumą. Viešose erdvėse yra labai daug kamerų, kurių renkama informacija yra analizuojama pasitelkiant ir dirbtinį intelektą. Žmonės yra atpažįstami, stebimas jų judėjimas. Aišku, tai motyvuojama saugumo siekiu, bet tokio masto stebėjimas pats savaime yra asmeninės erdvės pažeidimas. Be to, Kinija vertina žmonių veiksmus ir pagal tai jiems suteikia socialinius balus.
