Augantis išmaniųjų renginių prieinamumas sąlygoja ir greitą žaidimų industrijos plėtrą – pagal dabartinius duomenis Lietuvoje registruota daugiau nei 60 įmonių, kuriančių žaidimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vystantis žaidimų rinkai, akivaizdžiai matome, kad vartotojų reiklumas auga – šių dienų vartotojų jau nebenustebinsi grafika, juos labiau domina kitoks scenarijus, netikėtas pasakojimo naratyvas“, – pasakoja KTU Informatikos fakulteto profesorius Rytis Maskeliūnas.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Profesoriaus teigimu, žaidimų populiarumą ir atitinkamai industrijos augimą lemia ir vartotojų sąmoningumo augimas.
„Seniau buvo manoma, kad žaidimas yra tik priemonė atsipalaiduoti, persikelti iš realaus į žaidimo pasaulį, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad žaidimai turi teigiamos įtakos ne tik bendriems fiziologiniams poreikiams kaip, tarkim, nuovargis: naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad žaidžiant vaizdo žaidimus gali būti stimuliuojama neurogenezė bei smegenų dalys, atsakingos už atmintį, planavimą, suaktyvėja. Veiksmo, strateginiai, nuotykių ar vaidmenų vaizdo žaidimai lavina vaizduotę, padeda suprasti taisykles, skatina kūrybiškumą, lavina bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius“, – teigia R. Maskeliūnas.
Pasak jo, mokslinėje literatūroje vis dažniau aptinkamas žaidimizacijos terminas taip pat padeda apibrėžti žaidimų santykį su vartotoju, akcentuojant ne pramogą, o ugdomąją žaidimo prigimtį. Žaidimizacija (angl. „Gamification“) reiškia procesą, kuomet su žaidimais visiškai nesusijusių taikomųjų programų veikimo logikai yra priskiriamos žaidimams būdingos savybės ar dėsningumai.
Žaidimizacija naudojama programoms ir procesams, siekiant pagerinti vartotojo dalyvavimą, įsitraukimą ir mokymąsi, taip pat plačiai taikoma ir kaip rinkodaros priemonė – pasitelkiant žaidimizacijos metodologiją, atliekami vartotojo sąmoningumo, įmonės ženklo atpažinimo tyrimai.
„Kita grupė – rimtieji žaidimai. Šios kategorijos žaidimai turi aiškų ir kruopščiai apgalvotą edukacinį tikslą ir nėra skirti vien pramogoms. Rimtųjų žaidimų tikslas – ugdyti tam tikrus gebėjimus, pvz. ugdant vaikus su specialiaisiais ugdymo poreikiais“, – mano R. Maskeliūnas. Pasak jo, rimtieji žaidimai keičia požiūrį į tradicinį mokymąsi ir yra viena iš priemonių ugdymo naujovėms diegti.
