Šiandien Komisija pasiūlė imtis kovos su internetine dezinformacija priemonių: priimti bendrą ES kovos su dezinformacija kodeksą, remti nepriklausomą faktų tikrintojų tinklą ir įvairiais kitais veiksmais skatinti kokybišką žurnalistiką ir stiprinti gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis.
Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 83 proc. respondentų Europoje (75 proc. Lietuvoje) teigia, kad melagingos naujienos kelia pavojų demokratijai. Ypatingą susirūpinimą kelia tyčinė dezinformacija siekiant paveikti rinkimų rezultatus ir imigracijos politiką. Iš apklausos taip pat matyti kokybiškos žiniasklaidos svarba – tradicinę žiniasklaidą respondentai laiko pačiu patikimiausiu naujienų šaltiniu: radiją – 70 proc., TV – 66 proc., spaudą – 63 proc., Lietuvoje radiją ir televiziją patikimiausiu naujienų šaltinių laiko 67 proc. apklaustųjų, spaudą – 53 proc. Internetiniai žinių šaltiniai ir vaizdo prieglobos svetainės laikomos pačiu nepatikimiausiu naujienų šaltiniu: jais pasitiki atitinkamai 26 ir 27 proc. respondentų Europoje ir 32 ir 37 proc. Lietuvoje.
Remdamasi 2018 m. kovo mėn. paskelbta aukšto lygio darbo grupės melagingų žinių ir internetinės dezinformacijos klausimais ataskaita ir platesnių pastaruosius šešis mėnesius vykdytų viešų konsultacijų rezultatais, Europos Komisija dezinformaciją apibrėžia kaip „melagingą arba klaidinančią informaciją, kuriamą, pateikiamą ir skleidžiamą siekiant ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę, ir galinčią padaryti žalos visuomenei“.
Siekdama spręsti dezinformacijos internete problemą, Europos Komisija siūlo įvairių kovos su internetine dezinformacija priemonių, pavyzdžiui:
- ragina interneto platformas iki liepos mėn. parengti bendrą kovos su dezinformacija kodeksą ir jo laikytis, kodekse numatant pareigą užtikrinti remiamo turinio skaidrumą, ypač politinės reklamos, atžvilgiu; atskleisti, kaip veikia algoritmai ir sudaryti sąlygas trečiosioms šalims juos patikrinti; sudaryti sąlygas vartotojams lengvai rasti skirtingus naujienų šaltinius, kuriuose pateikiamas alternatyvus požiūris; imtis priemonių netikroms paskyroms nustatyti ir jas uždaryti.
- stiprinant kovą su dezinformacija bus įsteigtas nepriklausomas Europos faktų tikrintojų tinklas, siekiant, kad būtų kuo plačiau ištaisomi melagingi faktai.
- sukurta saugi Europos kovos su dezinformacija interneto platforma padės faktų tikrintojų tinklui ir prie šios veiklos prisidedantiems mokslininkams tarpvalstybiniu mastu rinkti ir analizuoti duomenis, taip pat ir ES masto duomenis.
- taip pat Europos Komisija skatina savanoriškas internetines tapatumo nustatymo sistemas, kurios leistų atsekti informacijos tiekėjus ir nustatyti jų tapatybę ir taip padidintų internetinio bendravimo, informacijos ir jos šaltinių patikimumą ir pasitikėjimą jais.
Europos Komisija ir iki šių iniciatyvų kovojo su dezinformacija: 2015 m. kovo mėn. įsteigta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė, kurios tikslas – duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms. Ši grupė informuoja apie ES politiką rytines kaimynines šalis, stiprina bendrą žiniasklaidos aplinką rytinėse kaimyninėse šalyse, be kita ko, remdama žiniasklaidos laisvę ir stiprindama nepriklausomą žiniasklaidą, ir didina ES gebėjimus prognozuoti Kremliui palankią dezinformacijos veiklą, kovoti su ja ir didinti informuotumą apie ją.
