Vyresni, prisimindami magnetines kasetes kompiuterinės technologijos amžiuje, turbūt prisimena pirmuosiuose asmeniniuose kompiuteriuose naudotas magnetines kasetes, kaip kad „diskelį“. Kiek jaunesni, turbūt prisimena VHS kasetes – tas pačias, į kurias buvo įrašomos mėgiamos TV laidos ir peržiūrimi filmai prieš bepasirodant DVD formatui.
Jei atrodo, kad magnetinės kasetės pasitraukė į užmarštį, taip nėra. Jos vis dar naudojamos, tačiau dažniausiai ypač didelių duomenų masyvų atsarginėms kopijos. Štai būtent dėl pastarųjų kompanijos „Sony“ ir IBM sujungė jėgas ir sukūrė net 330 TB informacijos galinčią išsaugoti vieną magnetinę kasetę, kurios tūris tėra trečdalis litro. Palyginimui, bene didžiausi rinkoje 3,5 colio standarto kietieji diskai yra 0,4 L tūrio, o informacijos tegali išsaugoti iki 12 TB.
Pasiekti net 201Gb duomenų viename kvadratiniame colyje prireikė ypač mažo tarpo tarp juostelės ir magnetinės galvutės, kuri nuskaito duomenis. Čia įsikišo „Sony“, kurie sukūrė naują lubrikantą, kuris sumažina galima trintį tarp kasetės paviršiaus ir magnetinės galvutės. IBM šiame prototipe panaudojo savo 48 nm pločio TMR technologijos galvutę, patobulintą su naujais signalo apdirbimo algoritmais. Tik sujungus šias dvi technologijas, pavyko pasiekti 330 TB atžymą.
Nei „Sony“, nei IBM nenorėjo pateikti informacijos apie tai, kada naujomis technologijomis paremtos magnetinės kasetės pasieks rinką, kas būtų tikra svajonė didelių duomenų centrų administratoriams. Viena aišku – magnetinės kasetės, kaip vienas saugesnių ir didelės talpos atsarginių failų kopijų kaupimo įrankis, iš rinkos artimiausiu metu pasitraukti neketina.