Šiais laikais policija ir prokuratūra ieško ne tik įprastų nusikaltimo irodymų (pirštų antspaudų, DNR ir kt.), bet vis dažniau remiasi ir elektroniniais: kietajame kompiuterio diske rasta informacija, iš interneto parsisiųstais failais ir elektroniniais laiškais.
„Skaitmeniniai įrodymai – vis svarbesnė daugelio nusikaltimų tyrimo dalis,“ – teigia Deitono teisės universiteto profesorė Susan Brenner. Pavyzdžiui, vykstant popdainininko Maiklo Džeksono apkaltos procesui, skaitmeninės technologijos tikrai suvaidins ne menką vaidmenį. 2003-iųjų metų lapkritį, atlikdama kratą dainininko rančoje Neverlende, policija rado kompiuterį, kuriame esama nusikalstamo dainininko elgesio su nepilnamečiais įrodymų.
Nešiojamieji kompiuteriai, skaitmeninės filmavimo kameros, telefonai, kietieji kompiuterio diskai – viskas gali tapti įrodymais. Tiriant nusikaltimą, dabar daugiausia laiko ir pastangų skiriama kompiuterių, telefono pokalbių, skaitmeninių laikmenų su reikalinga informacija paieškoms. Tokių įrodymų pakanka norint pareikšti kaltinimą.
Niujorko policijos departamente kovos su kompiuteriniais nusikaltimais skyriai sukurti prieš 10 metų. Skyriai išaiškina pedofilijos, prekybos narkotikais, komercinio šnipinėjimo, kompiuterių įsilaužėlių („hakerių“) ir kt. nusikaltimus.
JAV Justicijos departamento duomenimis, skaičius nusikaltimų, išaiškinamų radus skaitmeninių įrodymų, auga, tačiau ne visus juos teismas linkęs pripažinti tinkamais. Jei nusikaltimo įrodymai surinkti neturint tam sankcijos, juos teismas iškart atmeta. Dalis teismų netgi apriboja elektroninės informacijos rinkimą.
Teisėsauga stengiasi neatsilikti nuo nusikaltėlių, naudojančių informacines technologijas, bet tinkamų specialistų trūkumas vis dėlto akivaizdus. Sparčiau išaiškinti nusikaltimus trukdo ir tai, kad juristai ir teisėjai dažnai turi per mažai žinių apie informacines technologijas, todėl kartais netgi negali suprasti elektroninių įrodymų reikšmės.
