„Microsoft“ per antrąjį metų ketvirtį patyrė net 3,2 milijardo JAV dolerių nuostolių. Tai bene prasčiausi finansiniai rodmenys kompanijos istorijoje. Ir nors šios naujienos skamba itin nemaloniai, „Microsoft“ atstovai guodžiasi tuo, kad kompanijos debesijos finansiniai rodikliai auga kaip ant mielių.
Technologijų gigantės atstovai teigia, kad nuostolius lėmė „Nokia“ prekės ženklo nesėkmės, o taip pat vartotojų, besinaudojančių „Windows XP“ operacine sistema, kurios palaikymas visai neseniai buvo nutrauktas, praradimas. Tačiau debesijos paslaugos, tokios kaip „Office 365“, „Azure“ ir „Dynamics CRM“ per pastarąjį ketvirtį augo net 88–98 proc. Panašu, kad debesų technologijos ir su jomis susijusios siūlomos paslaugos tampa „Microsoft“ arkliuku, tempiančiu kompaniją iš prastų sprendimų pridarytų nuostolių.
Japonai tobulina humanoidą „Pepper“, kurio intelektas paremtas „IBM Watson“. Robotas naudojasi „Watson“ dirbtinio intelekto duomenų baze, padedančia šiam robotui dirbti kaip pardavimų agentui. Tiesa, į prekybos sales jis oficialiai išriedės tik kitais metais. „Pepper“ jau anksčiau padėjo pardavinėti kavos aparatus ar išmaniuosius įrenginius, tačiau robotui trūko „vaizdingesnio ir gyvesnio” bendravimo su klientais. Šiais metais Tokijuje vykusios naujųjų technologijų parodos metu robotas įrodė, kaip sugeba atpažinti pirkėjus ir net pradėti su jais pokalbį. Robotas taip pat turi galimybę, naudodamasis debesų serveriuose patalpintais atvaizdais ir juos palygindamas, atpažinti tam tikrus objektus. Tačiau šis gebėjimas, kaip ir mokėjimas susikalbėti su klientais dideliame triukšme, yra veikiau teoriški humanoido parametrai. Inžinieriai vis dar tobulina „Pepper“ gebėjimus, mat tikimasi, kad robotas pakeis įprastus darbuotojus. Tokio roboto išlaikymas turėtų kainuotų bemaž perpus pigiau nei žmogaus darbuotojo. Be to, robotas nesiskundžia, nepavargsta ir gali dirbti 24 valandas per parą.
80 proc. JAV interneto vartotojų pasinaudojo galimybe personalizuoti savo saugumo nustatymus. Tai rodo išaugusį internautų susirūpinimą savo duomenimis. Toks sujudimas tapo gana stipriu smūgiu kompanijoms, siekiančioms komunikuoti su vartotojais akis-į-akį principu. Vartotojai daugiausiai bijo to, kad jų privatūs duomenys, pavyzdžiui, nuotraukos iš „Instagram“, bus panaudotos reklamos tikslams. „VentureBeat“ tyrimas atskleidė, kad vartotojai mielai sutinka dalintis savo asmeniniais duomenimis, tokiais kaip lytis ar amžius, tačiau jie tikrai nėra pasiruošę atskleisti, sakykime, savo fitneso duomenų iš išmaniojo laikrodžio. Visgi, interneto vartotojai, užaugę kartu su moderniosiomis technologijomis, pageidauja naršyti personalizuotose svetainėse ir sulaukti tiesiogiai jiems skirtų pasiūlymų. Tai reiškia, kad kompiuterinį išsilavinimą turintys naudotojai yra nuosaikesni tiesioginės reklamos atžvilgiu. Bet kokiu atveju, reklamos kūrėjai ir IT specialistai dar turi kur pasitempti, norėdami sukurti dar kokybiškesnes ir ne tokias gąsdinančias tiesioginės reklamos, naudojančios privačius duomenis, technologijas.
„Microsoft“ nusprendė pirkti „Adallom“ startuolį už 320 milijonų JAV dolerių. Toks pasirinkimas suprantamas, mat debesija yra viena iš didžiausių kompanijos investavimo krypčių. „Microsoft“, siekdama sukurti inteligentišką debesijos platformą, tikisi panaudoti naująjį pirkinį tam, kad dar labiau užtikrintų duomenų apsaugą debesyse. „Adallom“ fiksuoja debesų programėlių, tokių kaip „Amazon Web Services“, „Ariba“, „Box“, „DropBox“, „Google Apps“, „Office 365“, „Salesforce“ bei „ServiceNow“ naudojimą ir, susisteminusi duomenis, perspėja paslaugos administratorius apie anomalijas, galinčias turėti įtakos saugumui. „Adallom“ pradėjo veikti dar 2012 metais, o investicijomis prie startuolio prisidėjo „Hewlett Packard Ventures“, „Rembrandt Ventures“, „Sequoia Capital“ bei „Index Ventures“. Tarp startuolio klientų puikuojasi tokie vardai kaip HP, „LinkedIn“, „Netflix“, „Orange“, „Sap“ bei „Trinet“, o pelnas iki balandžio mėnesio siekė beveik 50 mln. JAV dolerių.
Tuo tarpu „Google“ įsigijo „Pixate“, padėsiantį „Google“ kurti geresnes programėles. Pirkinys – tai įvairių įrankių rinkinys, suteikiantis galimybę mobilių programėlių kūrėjams tobulinti savo kūrinių dizainą. „Pixate“ paslaugomis naudojasi arba naudojasi „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir, žinoma, pati „Google“. Įsigydama šį produktą „Google“ dar labiau pagerins „Pixate“ paslaugas, kas suteiks dar didesnes galimybes „Android“ ir „iOS“ programuotojams. Ir nors programėlė liks gyvuoti kaip atskira platforma, ji dar labiau prisidės prie „Google“ dizaino plėtros procesų, tarp kurių – estetinės išvaizdos tobulinimas ar „Google“ programėlių dizaino suvienodinimas. Nuo šiol keisis ir įrankio naudojimo kainos. Kompanijos debesies paslauga, suteikianti bendradarbiavimo ir komandinio bendrinimo įrankius, dabar kainuoja 5 JAV dolerius per mėnesį, arba 50 JAV dolerių per metus. O štai „Pixate“ darbastalio dizaino redaktorius tapo nemokamu. Sandorio finansiniai duomenys (bent kol kas) neatskleidžiami.
