Programiškai valdomų tinklų (ang. software-defined networking) sprendimai tampa prieinami ne tik didžiosioms korporacijoms ar akademinėms organizacijoms, tačiau jau yra siūlomi ir privačioms kompanijoms pasaulinėse ir Lietuvos rinkose.
„Pirmus programiškai valdomų tinklų sprendimus dar 2001 metais atlikdamas tyrimus realiai išbandė Ohio universitetas (JAV), o 2010–2012 metais „Google“ korporacija, tokį sprendimą savais ištekliais susikūrė ir įsidiegė infrastruktūroje sujungiančioje Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje esančius duomenų centrus. Vis tik tokio tipo resursus turi reta kompanija, todėl ir nusprendėme pradėti teikti gamintojo „VMware“ praėjusiais metais pristatytą tinklo virtualizavimo ir saugumo sprendimą – „VMware NSX“, kuris tinka bet kokio dydžio įmonėms ar organizacijoms“, – pasakoja „Santa Monica Networks“ Infrastruktūros priežiūros paslaugų inžinierius Vytautas Jankevičius.
„Įsivaizduokime situaciją. Jei yra duomenų perdavimo tinklas, stovi šimtai įrenginių, ir kiekvienas jų sprendimus priima pats. Mūsų atveju, sprendimų priėmimo funkcija iškeliama centralizuotai, kiekvienas įrenginys tampa „kvailas“ ir klausia programinės įrangos, ką jam reikia daryti, arba tas „atsakymas“ jam būna suteiktas iš anksto. Taip administratoriui tampa lengviau valdyti visą tinklą.“
„Santa Monica Networks“ pirmoji Baltijos šalyse įgijo „VMware Tinklo“ virtualizavimo kompetenciją projektuoti, diegti ir prižiūrėti šio gamintojo NSX sprendimą.
„Paprastai kalbant, jei paimtume tradicinį duomenų centrą, tai tokiu atveju tinklinės dalies ir saugumo funkcijas atlieka dedikuoti įrenginiai ir jų būna kelios dešimtys ar net šimtai. Atliekant net smulkius pakeitimus duomenų centro tinkle ar pristatant naujas paslaugas, administratoriams neretai tenka perkonfigūruoti didžiąją dalį tinklo įrenginius. Būtent „VMware NSX“ sprendimas supaprastina duomenų centro infrastruktūrą ir jos administravimą, nes dalis „geležies“ atliekamų funkcijų yra virtualizuojamos ir perkeliamos į programinę įrangą tarnybinėse stotyse, t. y. eliminuojamas poreikis turėti dedikuotus ugniasienių, maršrutizatorių ir srautų balansavimo įrenginius“, – aiškina V. Jankevičius.
IT infrastruktūros specialistas pabrėžia, kad pagrindiniai šio sprendimo privalumai – įrenginių konsolidacija ir paprastesnis administravimas bei priežiūra.
„Pirma, mažinamas įrangos kiekis, paprastėja administravimas (mažiau įrenginių), taip pat palengvėja valdymas – naudojama tik viena konsolė. Anksčiau prie kiekvieno įrenginio reikėjo jungtis atskirai, kiekvienam darbuotojui reikėjo tam tikrų kompetencijų, o šiuo atveju vienas administratorius gali prižiūrėti didžiąją dalį to duomenų centro.“
Kadangi nebereikia dalies techninės įrangos, sutaupomi kaštai išleidžiami „geležiai“, elektros energijai ir aušinimui, taip pat, sumažinama skirtingų gamintojų suderinamumo problematika. Ne mažiau svarbus ir duomenų saugumo klausimas.
„Dirbdami su duomenų centrų sprendimais dažnai susiduriame su poreikiu užtikrinti paslaugų atstatymą kitame duomenų centre (ang. site recovery), jei įvyktų rimtas gedimas pagrindiniame. Tai yra labai svarbi dalis ir ją įgyvendinti ne visada paprasta, o šis sprendimas ganėtinai supaprastina visą paslaugų atkūrimo procesą“, – priduria Infrastruktūros priežiūros paslaugų inžinierius V. Jankevičius.
