„Kaspersky Lab“ specialistai toliau stebi šlamštalaiškių platinimo tendencijas ir atkreipia dėmesį į nepageidaujamos korespondencijos dalies augimą bei naujus apgavikų triukus.
Rugpjūtį užfiksuoti masiniai siuntimai, skirti Ukrainos nepriklausomybės dienai, taip pat „Nigerijos“ laiškai, išnaudojantys įvykius Ukrainoje. Bendrai šlamštalaiškių dalis globaliame sraute nežymiai padidėjo ir sudarė 67,2 proc.
Rugpjūtį programišiai, kaip jau įprasta, išnaudojo politinius pasaulio įvykius ir žinomų žmonių vardus. Tarp naujų triukų – kenkėjiškų programų su padirbtais pranešimais iš teismo instancijų platinimas.
Šalys – šlamštalaiškių šaltinis pasaulyje 2014 m. rugpjūtį
Tačiau kartais dėmesys buvo telkiamas į naivų pranešimo paprastumą – viename siuntime apgavikai prisidengė pabėgėlės iš Ukrainos, kuriai neva reikia įsidarbinti ir rasti gyvenamąją vietą, istorija. Laiške nebuvo minima apie finansinę paramą, tačiau buvo duotas telefono numeris. Tai, žinoma, buvo naudinga programišiams. Tačiau skambinti neverta – geriausiu atveju paprašys pervesti pinigų, blogiausiu – pats skambutis gali būti mokamas.
Pasauliniame šlamštalaikių šaltinių reitinge pagal šalis nepasikeitė didžiosios trijulės padėtis: JAV (15,9 proc.) ženkliai lenkia Rusiją (6 proc.) ir Kiniją (4,7 proc.) – šių šalių duomenys pakito tik 0,7 punkto. Ketvirtoje vietoje – Vietnamas (4,7 proc.), penktą poziciją užėmė Argentina (4,4 proc.), o Ukraina pasitraukė iš pirmojo penketuko ir atsidūrė aštuntoje vietoje (2,9 proc.).
Rugpjūtį populiariausiu kenkėjišku priedu tapo HTML puslapis, kurį atvertęs vartotojas nukreipiamas į užkrėstą tinklalapį, kur jam siūloma įkrauti „Binbot“ – tinkle populiarių binarinių opcionų automatinės prekybos paslaugą. Apie programišių susidomėjimą vartotojo piniginėmis lėšomis liudija ir didelis bankinių virusų skaičius. Tarp jų – „Trojos“ virusas „Fibbit“, kuris įsiskverbia į „Java“ internetinės bankininkystės priedus, siekdamas pavogti autentifikavimo informaciją, raktus ir pakeisti transakcijas bei jų rezultatus.
„Kartais vartotojai, manydami, kad programišiai taiko tik sudėtingas atakų schemas, nesitiki, kad po iš pirmo žvilgsnio nekaltu laišku slypi apgavikų triukai. Primygtinai rekomenduojame virtualiame pasaulyje neprarasti budrumo ir palaikyti aktualią apsaugos sprendimo antivirusinių bazių būklę“, – pataria Tatjana Scherbakova, „Kaspersky Lab“ vyriausioji šlamštalaiškių siuntimo tyrimo analitikė.
