Europos Sąjunga (ES) ėmėsi įgyvendinti teisę būti užmirštiems internete. Siekiama, kad žmogus, kuris nenori, kad internete būtų matoma informacija apie jo asmenį, galėtų padaryti ją neprieinama, jei šitai neprieštarauja viešajam interesui.
„Iki šiol teisė pašalinti tokią informaciją buvo nustatyta tik Prancūzijoje. Tačiau vakar ES Teisingumo Teismas, nagrinėjęs Ispanijos vartotojo bylą, nusprendė, kad vis dėlto jis tokią teisę turi ir gali reikalauti, kad „Google“ paieškos sistema pašalintų jo paieškos rezultatus“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ trečiadienį pasakojo Mykolo Romerio universiteto Skaitmeninių technologijų instituto profesorius Mindaugas Kiškis.
Mokslininko minimas vartotojas Ispanijoje maždaug prieš dešimtmetį buvo patyręs finansinių sunkumų, ir jo namas buvo parduotas iš varžytinių. Ši informacija visą laiką buvo prieinama internete. Bet kuris interneto vartotojas, įvedęs to žmogaus vardą ir pavardę, galėjo sužinoti apie jo kadaise patirtus finansinius sunkumus.
Vis dėlto po ES Teisingumo Teismo sprendimo įsigaliosianti teisė būti užmirštam internete nėra absoliuti, ir Teismas šitai pažymi. Informacija apie politikus ar nesąžiningus asmenis, praeityje galbūt pažeidusius įstatymus, neturės būti šalinama iš interneto.
„Reikia žiūrėti, kokie yra duomenys apie tą vartotoją, koks yra jo statusas, ar jis yra aktyvus visuomeniniame gyvenime – pavyzdžiui, verslininkas, politikas arba šou žvaigždė. Taip, yra nustatyta bendroji teisė, kad kiekvienas žmogus galės būti pamirštas, jei to panorės, bet yra ir tam tikros sąlygos, kai jam nepavyks būti pamirštam“, – sako M. Kiškis
Mokslininko teigimu, spręsti, kas gali ir kas negali būti pamirštas, turės „Google“ bendrovė, kuri būtent dėl šios priežasties anaiptol nesidžiaugia Teismo nutarimu.
„Vartotojas galės kreiptis į paieškos įrankio valdytoją ir prašyti spręsti, ar informacija – šalintina“, – tvirtina M. Kiškis. Jo žodžiais, vartotojo nuomonė bus labai svarbi: jei tik šis nenorės, kad tam tikra informacija apie jį būtų internete, tai jau pusė bylos bus išspręsta.
Kitą bylos pusę esą reikės vertinti individualiai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams suteikta teise būti užmirštiems. Antai nusikaltėliai gali mėginti šitaip slėpti savo tapatybę, nesąžiningi politikai – slėpti jiems nepalankią informaciją.
M. Kiškis pažymi, kad „Google“ teks skirti naujoms užduotims papildomų resursų, o tai gali sukelti nepatogumų vartotojams: „Tai reikštų, kad arba turėsime šiek tiek mažiau paslaugų, arba jos taps mokamos, arba brangiau kainuos reklama“.
Teisė būti pamirštam dar nėra įsigaliojusi visoje ES: šiuo metu ji galioja tik tam žmogui, kurio atžvilgiu priimtas Teismo sprendimas.
„Mums visiems dar teks šiek tiek palaukti, kol ta teisė bus nustatyta Lietuvos įstatymuose arba naujame ES duomenų apsaugos reglamente. Tikėtina, kad tas reglamentas bus priimtas arba šių metų antroje pusėje, arba kitais metais. Negalime sakyti, kad jau tą teisę turime ir galime rytoj rašyti skundus „Google“, – paaiškina M. Kiškis.
