Jau daugiau nei gerą dešimtmetį stacionarūs ir nešiojami kompiuteriai turi procesorius, galinčius veikti su 64 bitų operacinėmis sistemomis ir programomis. Pirmieji skausmingi šios migracijos etapai jau praeityje, tad dabar pasirinkimą, naudoti 32 ar 64 bitų platformą, lemia didesnė nei 3–4 GB operatyvios atminties talpa.
Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai dar tik ruošiasi žengti į 64 bitų pasaulį. Šioje srityje kompanijai „Apple“ 2013 m. rugsėjį jau pavyko į keblią padėtį pastatyti savo konkurentus.
Pagrindiniai mobilių procesorių gamintojai ruošiasi išleisti 64 bitų procesorius jau šiemet, arba tai jau padarė. Ne visos kompanijos trykšta optimizmu, kalbant apie 64 bitų platformų atsiradimą šiame mobilių įrenginių plėtros etape, tačiau niekas dar nesiryžo kovoti prieš rinkos dėsnius. Jei viena kompanija išleido 64 bitų procesorius, tai priversti daryti ir kiti – kitokiu atveju gresia verslo pabaiga.
Informuotų šaltinių teigimu, kompanijos „Qualcomm“ ir „Intel“ yra įsitikinusios, jog mobilūs žaidimai gaus daugiausia naudos, jei bus pereita prie 64 bitų platformų. Tiesa, stacionarių kompiuterių segmente tokie teiginiai neturi tvirto pagrindo.
Iš principo, 64 bitų operacinių sistemų egzistavimas leis įdiegti į mobilius įrenginius 4 GB ir daugiau operatyvios atminties, o tai turėtų pakelti produktyvumo lygį į naujas aukštumas tam tikrose užduotyse. Tiesa, toks kokybinis progresas gali lemti prastą programinės įrangos optimizavimą, o su šia problema mobilių įrenginių vartotojai susiduria kiekvieną dieną.
