Europos Komisijos (EK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. 46 proc. internetą naudojančių Europos Sąjungos (ES) piliečių, tvarkiusių reikalus viešosiose institucijose, tai darė internetu; 38 proc. respondentų liko patenkinti e. paslaugų kokybe. Lietuvoje per 12 mėnesių atitinkamai e. valdžios paslaugomis naudojosi 49 proc., o liko patenkinti – 48 proc. respondentų.
Remiantis EK užsakymu bendrovės „CapGemini“ atlikta studija „Viešosios paslaugos internete: skaitmeninės kaip prioritetas ar kaip nukrypimas?“, 87 proc. lietuvių (ES vidurkis – 86 proc.), išbandžiusių e. valdžios paslaugas, ir toliau jomis naudosis.
Ataskaitoje kaip gerosios praktikos pavyzdys plėtojant bendrą institucijų technologinę infrastruktūrą išskirta Lietuva – minima Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) valdoma Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, kuri sudaro galimybę operatyviai keistis skirtingų institucijų registruose ir informacinėse sistemose saugomais duomenimis, reikalingais įvairioms e. paslaugoms, o Elektroniniai valdžios vartai suteikia patogią prieigą piliečiams ir verslui prie visų e. valdžios paslaugų.
Studijos rengėjai pastebi, kad vis tik didžioji piliečių dalis Europoje vis dar vengia naudotis e. paslaugomis ir rekomenduoja ES valstybėms kuriant viešąsias e. paslaugas labiau orientuotis į vartotojus, gerinti paslaugų dizainą, aktyviau naudoti socialinius tinklus ir daugiau dėmesio skirti institucijų bendradarbiavimui.
36 proc. potencialių Lietuvos e. paslaugų naudotojų teigia nesirenkantys elektroninių kanalų todėl, kad jiems stinga reikalingų gebėjimų, pavyzdžiui, neturi reikalingų įgūdžių, neranda reikalingos informacijos, paslauga atrodo pernelyg sudėtinga, paslauga netinkamai techniškai veikia ar pan. (ES vidurkis – 24 proc.).
Dar 21 proc. viešosiomis e. paslaugomis nesinaudojusių žmonių Lietuvoje ir visoje ES teigė apie jas tiesiog nežinoję.
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi tradicinius paslaugų gavimo kanalus – pirmenybė teikiama asmeniniam kontaktui, nes manoma, jog tradiciniais kanalais reikalus sutvarkyti yra lengviau, arba kad, norint gauti pilną paslaugą, vis tiek teks vykti į instituciją.
Pagrindiniai e. valdžios paslaugų privalumai, kuriuos įvardina Europos valstybių gyventojai – laiko taupymas ir naudojimo lankstumas, taip pat – procedūrų supaprastinimas ir pinigų taupymas.
„Studijos rezultatai patvirtino, kad ypatingai svarbia užduotimi visose ES valstybėse išlieka tinkamas informavimas apie e. paslaugas. O jas kuriant labai svarbu orientuotis į kompleksines e. paslaugas, apimančias eilę skirtingų institucijų teikiamų procedūrų, susijusių su tam tikrais paslaugų gavėjų gyvenimo įvykiais – kūdikio gimimu, verslo steigimu ar studijomis aukštojoje mokykloje“, – sako IVPK l. e. p. direktorius Rytis Kalinauskas.
Tyrimą „Viešosios paslaugos internete: skaitmeninės kaip prioritetas ar kaip nukrypimas?“ EK užsakymu atliko bendrovė „CapGemini“ kartu su partneriais. Jo metu apklausti 28 tūkst interneto naudotojų 32 Europos valstybėse. Jų buvo klausiama apie 19 gyventojams svarbiausių paslaugų. Šią naują metodiką, orientuotą į e. paslaugų paklausos vertinimą, ES mastu tyrėjai taikė pirmą kartą.
