Europos Komisijos (EK) paskelbti skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės duomenys rodo, kad europiečiai turi geras galimybes naudotis sparčiu interneto ryšiu, bet didelė dalis tebėra menkai įgudę naudotis kompiuteriais.
EK duomenimis, bazinis plačiajuostis ryšys veikia beveik visoje Europoje, o spartusis plačiajuostis ryšys pasiekia apie pusę gyventojų. Taip pat europiečiai internete vis aktyviau naršo mobiliaisiais įrenginiais. Daugiau nei trečdalis ES piliečių prie interneto jungiasi nešiojamaisiais kompiuteriais arba kitais mobiliaisiais įrenginiais. Ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio (4G LTE) aprėptis per metus padidėjo tris kartus, iki 26 proc.
Vis dėlto itin sparčiu plačiajuosčiu ryšiu (daugiau kaip 100 Mbps) naudojasi vos 2 proc. namų ūkių. Be to, net pusė ES piliečių yra neįgudę arba menkai įgudę naudotis kompiuteriais. Per pastaruosius metus informacinių ir ryšio technologijų (IRT) naudotojai arba naujų įgūdžių neįgijo, arba nepagerino turimų. O 40 proc. įmonių, samdančių arba norinčių pasamdyti IT specialistų, patiria sunkumų.
Prognozuojama, kad iki 2015 m. dabartinis laisvų darbo vietų IRT specialistams skaičius padidės iki 900 tūkst. Šią problemą spręsti imsis neseniai suburta koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti.
EK pastebi, kad internete naršančių gyventojų skaičius toliau auga, o niekada internetu nesinaudojusių piliečių dalis sumažėjo iki 22 proc. Internetu nesinaudojo apie 100 mln. ES piliečių – jie teigė, kad pagrindinės kliūtys yra per didelė kaina, susidomėjimo arba įgūdžių stygius.
Reguliariai (bent kartą per savaitę) internetu naudojasi 70 proc. gyventojų, palyginti su 67 proc. ankstesniais metais. Internetu naudojasi 54 proc. neįgalių žmonių, palyginti su 51 proc. ankstesniais metais.
Pamažu auga elektroninė prekyba: prekes ir paslaugas internetu pirko 45 proc. asmenų – tai menkas padidėjimas, palyginti su 43 proc. metais anksčiau; tarpvalstybinė elektroninė prekyba buvo vangi.
Elektroninėmis valdžios paslaugomis naudojasi 87 proc. įmonių ir 44 proc. piliečių (abiejų grupių rodikliai padidėjo trimis procentiniais punktais).
Nepaisant biudžeto suvaržymo, išlaidos moksliniams tyrimams šiek tiek padidėjo. Viešojo sektoriaus investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą padidėjo 1,8 proc. (122 mln. EUR) iki 6,9 mlrd. EUR; privačiojo sektoriaus investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą padidėjo 2,7 proc., tačiau to neužteko, kad būtų atsvertas praėjusių metų sumažėjimas.
