Nelegalios programinės įrangos naudojimas Lietuvoje nesikeičia jau penkerius metus ir tebėra „užstrigęs“ ties 54 proc. atžyma. Kodėl taip yra – dėl prisnūdusių antipiratų, teisėsaugos vangumo, o gal nesupratingos visuomenės?
Organizacija „Business Software Alliance“ (BSA) šiandien paskelbė pasaulinio tyrimo duomenis, kurie atskleidžia nelegalios programinės įrangos poveikį įvairių valstybių ekonomikai.
Tyrimo pristatyme Lietuvoje dalyvavęs kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas išsakė jau daugelį metų kartojamą teiginį: mūsų šalyje yra gera teisinė bazė autorių teisių gynimui. Tik kodėl tada piratavimo lygis lieka nepakitęs nuo 2008 metų?
„Įstatymai yra tik pusė kelio, antra pusė yra būtent tų įstatymų įgyvendinimas, – teigia E. Leontjevas. – Negaliu pasakyti, kad reikalai nejuda – jie juda, bet labai mažais žingsneliais. Mes judame į reikiamą pusę. Visiškai nieko nedarant – nešviečiant, nepasirašinėjant sutarčių – niekas ir nevyks. Nes sumos yra pakankamai nedidelės, o gaudyti kiekvieną iš eilės, kai specialistų trūkumas yra labai didelis, dar visokių išvadų rašymas ir visa kita – tai ilgai užtrunka. Todėl pasirenkama arba neliesti, arba palaukti didelės žuvies.“
BSA atstovo Lietuvoje „IPnovus Law“ teisininkė Ernesta Seiliūtė jam antrino, kad šalies teisėsaugos institucijoms skiriamas menkas finansavimas, o ribotus išteklius turintys pareigūnai daugiausia dėmesio skiria prioritetinėms sritims. „Vyriausybė kasmet nustato tam tikrus prioritetus, dėl kurių policijos pareigūnai turi intensyviai stengtis, rodyti rezultatus. Kad ir kaip būtų gaila, per šešerius savo praktikos metus neatsimenu, kad intelektinė nuosavybė būtų prioretizuota. Taigi teisėsaugos institucijos atsižvelgia į savo finansinius išteklius, į žmogiškuosius išteklius, kurie nėra dideli. <...> Jos yra įpareigotos orientuoti savo veiklą į Vyriausybės nustatytus prioritetus“, – pastebėjo E. Seiliūtė.
Svarbu ne tik teisėsaugos pajėgumai, galimybės, bet ir žinios. E. Leontjevas pastebėjo, kad vaisių duoda prieš trejus metus pasirašytas susitarimas su Valstybine mokesčių inspekcija bei Policijos departamentu: keli šimtai šių institucijų darbuotojų dalyvavo mokymuose, kurių metu geriau įsigilino į autorių teisių gynimo problematiką bei gavo sertifikatus.
Patys programinės įrangos gamintojai ir platintojai pagrindiniu savo ginklu įvardija šviečiamąją, mokomąją veiklą ir visuomenės informavimą.
Ar tai padės sumažinti programinės įrangos piratavimą? O gal šią problemą išspręs natūrali technologijų kaita bei nauji verslo modeliai? Didžiosios technologijų bendrovės vis daugiau dėmesio skiria debesų kompiuterijai ir siūlo programinę įrangą nuomotis (t. y. mokėti už tai, kiek laiko ja naudojatės). Mobiliųjų įrenginių savininkams siūlomos programos, nemokamai suteikiančios ribotas galimybes ar rodančios reklamas, o papildomų funkcijų galima nusipirkti.
„Visada yra galimi pažeidimai, turinio bei informacijos pasisavinimas. Mums, kaip vietiniams gamintojams ir platintojams, tai yra dar vienas platinimo būdas, licencijavimo variantas. Svarbiausia, kad ta priemonė, tas produktas būtų tinkamai įdiegtas ir tinkamai naudojamas“, – teigia E. Leontjevas.
