Per praėjusius metus lietuviai patyrė daugiau kaip 20 tūkst. kibernetinių atakų, apie kurias pranešė nukentėjusieji. Nuo 2010 metų kibernetinių atakų skaičius išaugo kone dvigubai, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Didžiausia problema, kad neturime vieningos kibernetinių atakų prevencijos ir kontrolės sistemos. Yra bent šešios atskiros institucijos, kuruojančios kibernetinio saugumo sritį savo kompetencijos ribose, bet viską apjungiančios sistemos nėra, tad į daugelį kibernetinių atakų reaguojama pavėluotai, kai žala jau būna padaryta. Geriausias pavyzdys – naujausia ataka trumposiomis žinutėmis, į kurią buvo sureaguota tik praėjus kelioms dienoms“, – pranešime spaudai teigė A. Paulauskas.
Balandžio pradžioje kai kuriuos mobiliųjų telefonų telefonų turėtojus pasiekė virusu užkrėstos trumpusios žinutės. Paspaudus žinutę atsiųstą nuorodą, į telefoną įdiegta kenkėjiška programėlė, kuri nuskaito visus abonento kontaktus ir jiems pati išsiunčia tokią pačią virusinę žinutę.
Anot NSGK pirmininko, kuriami mechanizmai kibernetinėms atakoms suvaldyti, tačiau jie ne visai atitinka realią situaciją.
Be to, Lietuvoje nėra sukurtų vienodų standartų, įpareigojančių įmones bei institucijas diegti informacinių sistemų apsaugos priemones. Sukurti tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, tačiau jie neužtikrina kibernetinių atakų prevencijos bei operatyvios atakų kontrolės.
„Kibernetinis saugumo užtikrinimas Lietuvai, matyt, dar yra nauja sritis, kurioje neturime pakankamai patirties, investicijų ir specialistų. Privačios įmonės jau investuoja į savo kibernetinę apsaugą, tačiau valstybinis sektorius tam dar neskiria pakankamai dėmesio. O užklupus kibernetiniams incidentams – stengiasi nuslėpti savo klaidas ir susitvarkyti tyliai“, – teigė A. Paulauskas.
Jis tikisi, kad kibernetinio saugumo klausimą pavyks iškelti į prioritetinius nacionalinio saugumo klausimus.
Paieška archyve
