Tai, kad socialiniai tinklai, net turintys milijonus narių, nėra tvarūs, jau žinome. Jų vartotojams ir, žinoma, pačių socialinių tinklų administratoriams labiausiai rūpi, kur yra tas lūžio taškas, kuris priverčia minią pabėgti į kitas interneto svetaines. Šveicarijos Federalinio techologijų instituto Ciuriche mokslininkai teigia radę atsakymą.
Atsakymas remiasi rinkose pažįstamu sąnaudų ir gaunamos naudos santykiu. Kai pastangos ir laikas, sugaištamas bendravimui bei turinio socialiniame tinkle kūrimui ima lenkti naudą, kurią žmogus gauna iš tokios interneto svetainės, jis praranda ūpą ja naudotis. Padaugėja pavienių pasitraukimų iš tinklo, kurie savo ruožtu menkina likusiųjų iš tinklo gaunamą naudą: mažiau draugų – mažiau kontaktų, pranešimų, ryšių.
Mokslininkai socialinio tinklo atsparumui matuoti naudoja vadinamąjį „k-branduolį“. Šis skaičius rodo, kiek ir kaip pasiskirsčiusių saitų turi vienas socialinio tinklo narys. Tinklo krizės metu „k-branduolio“ nuosmukis yra pagrindinis žlugimo proceso veiksnys. Pajutę tuštumą aplinkui iš tinklo žmonės ima trauktis masiškai, ir procesas tampa nebegrįžtamas. Kuo daugiau prasmingų ryšių turi tinklo narys, tuo stabilesnis ir atsparesnis krizėms yra tinklo „k-branduolys“.
Krizes socialiniame tinkle gali sukelti patys įvairiausi dalykai. Nagrinėdami anksčiau itin populiarių socialinių svetainių „Friendster“ ir „Digg“ duomenis, tyrėjai rado, kad sumenkus branduoliui tinklo žlugimą gali lemti netgi santykinai nereikšmingas dizaino ar funkcionalumo pakeitimas.
Socialinių tinklų administratoriams „tinklų skrodimo“ autoriai pataria rūpintis, kad tinklo nariai visada turėtų pakankamai narių, ir vengti neapgalvotų vartotojų potyrį keičiančių pakeitimų.
