Įmonės perka reklamas socialiniame tinkle „Facebook“, siekdamos patraukti potencialių klientų dėmesį, tačiau BBC tyrimas atskleidė, kad svetainėje apstu fiktyvių profilių, kurie tampa tokių kompanijų gerbėjais, nors iš tiesų nėra suinteresuoti jų paslaugomis.
„Facebook“ nariui ant nuorodos paspaudus „Patinka“ (angl. like), ši informacija gali būti rodoma kliento naujienų sraute, taigi ją matys ir jo draugai. Dar daugiau galimybių atsiveria „Facebook“ nariui tapus įmonės gerbėju – tuomet jam galima siųsti žinutes, rodyti naujienas bendrame sraute.
„Facebook“ užsidirba imdamas mokestį iš kompanijų už tai, kad rodytų specialiai parengtas reklamas, kurios gali pritraukti naujų „Patinka“ paspaudimų ir gerbėjų. Kai kurios kompanijos turi milijonus gerbėjų. Bet rinkodaros specialistas Michaelas Tinmouthis teigia, kad toli gražu ne visi gerbėjai yra tikri žmonės, o dar mažiau jų iš tiesų yra suinteresuoti kompanijų produkcija.
Anksčiau jis įvairioms įmonėms siūlė „Facebook“ reklamos kampanijas. Iš pradžių jos buvo patenkintos rezultatais – profiliai ar reklamuojamos nuorodos sulaukė nemažai dėmesio. Tačiau pradėjus gilintis, kas susidomi reklamomis, teko nusivilti. Nors reklamos buvo rodomos viso pasaulio naršytojams, daugiausia dėmesio jos sulaukdavo tokiose šalyse, kaip Filipinai ar Egiptas. Maža to, peržvelgus profiliuose pateikiamą asmeninę informaciją buvo nesunku suprasti, kad kai kurie jų yra fiktyvūs.
„Jie buvo 13–17 metų, nurodomi vardai kėlė įtarimų, maža to, kai kurie profiliai buvo 3–5 tūkst. puslapių gerbėjai“, – sakė M.Tinmouthis.
Dalis profilių turėjo komiškų detalių. Pavyzdžiui, vienas asmuo nurodė, kad yra gimęs 1997 metais ir nuo 2010 metų (t. y. nuo 13 metų) dirba vienos įmonės vadybininku.
BBC atliko eksperimentą ir įsitikino, kad tokie atvejai yra gana dažni. Žurnalistai sukūrė išgalvotos kompanijos, negaminančios jokių produktų, „Facebook“ puslapį. Jo reklama pritraukė neproporcingai didelį skaičių gerbėjų iš Egipto ir Filipinų. O, pavyzdžiui, vieno profilio savininkas buvo pasivadinęs „Ahmed Ronaldo“ bei nurodęs, kad dirba „Real Madrid“ futbolo klube.
„Facebook“ teigia, kad daugumos narių profiliai yra autentiški. O reklama pritraukė nepageidaujamų gerbėjų dėl to, kad nebuvo orientuota į konkrečią auditoriją. Tiesa, anksčiau šįmet „Facebook“ buvo paskelbęs, kad apie 5–6 proc. iš daugiau nei 900 mln. jo narių profilių gali būti fiktyvūs. Tai sudarytų per 54 mln. profilių. Kiti BBC kalbinti socialinės rinkodaros specialistai taip pat skeptiškai vertina „Facebook“ reklamą, esą ji neatneša naudos, o panašų susidomėjimą galima gauti ir neinvestuojant į reklamą.
Kompiuterinio saugumo ekspertai teigia, kad fiktyvius profilius gali valdyti kompiuterinės programos. Jie dažniausiai skirti platinti nepageidaujamą reklamą.