Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė vienuoliktąją Pasaulio informacinių technologijų ataskaitą, kurioje pasaulio šalys išreitinguotos pagal informacinių technologijų naudojimą atskleidžiantį Įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. Networked Readiness Index arba NRI).
2012 m. ataskaitoje pateiktais vertinimais, Lietuva pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą šiemet užima 31-ą vietą tarp 142 vertintų pasaulio valstybių, o tarp Europos Sąjungos šalių – 14-ą vietą. Per metus Lietuva šiame sąraše pakilo net per 11 pozicijų – 2011 m. Lietuva užėmė 42-ą vietą tarp 138 pasaulio valstybių.
Nuo 2012 m., patikslinus indekso skaičiavimo sistemą atsižvelgiant į sparčią IRT raidą, NRI skaičiuojamas pagal 53 rodiklius, suskirstytus į 10 sričių: verslo ir inovacijų aplinka, politinė ir reguliavimo aplinka, infrastruktūra ir elektroninis turinys, prieinamumas, įgūdžiai, verslo naudojimasis, individualus naudojimasis, valdžios naudojimasis, ekonominis poveikis ir socialinis poveikis.
Didžiausią pažangą, lyginant su praėjusiais metais, Lietuva padarė infrastruktūros ir skaitmeninio turinio bei socialinio ir ekonominio poveikio srityse. Pavyzdžiui, Lietuva pagal judriojo ryšio tinklo aprėptį užima 1-ąją, o pagal suaugusiųjų raštingumo lygį – 4-ąją vietą pasaulyje. Taip pat aukštą poziciją Lietuva užima pagal verslo interneto naudojimo apimtį (7-oji vieta), sutarties sudarymo procedūrų spartą (8-oji vieta) ir judriojo telefono ryšio abonentų skaičių 100 gyventojų (12-oji vieta). Tačiau Lietuva dar turėtų gerinti verslo ir inovacijų aplinkos bei politinės ir reguliavimo aplinkos sričių rodiklius (pvz. pagal teisės aktus priimančių institucijų efektyvumą Lietuva užima 96-ąją, pagal rizikos kapitalo likvidumą – 101-ąją vietą).
Pirmąją vietą pasaulyje pagal NRI užima Švedija – ši valstybė pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą pirmauja trečius metus iš eilės. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Suomija. Toliau dešimtuke išsidėsčiusios Danija, Šveicarija, Nyderlandai, Norvegija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Didžioji Britanija.
Šiemet Estija, lyginant su praėjusiais metais, pakilo 2 pozicijom aukščiau ir užima 24-ą vietą. Latvija antrus metus iš eilės sąraše užima 41-ą vietą. Lenkija nusileido 5 pozicijomis žemyn ir užima 49-ą vietą.