Viešojoje erdvėje pasirodžius nuogąstavimams apie neseniai pasirašyto Prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA) grėsmes žmogaus teisėms ir interneto laisvei, URM pabrėžia, jog derybose dėl šios sutarties Lietuva kėlė sąlygą, kad ES galiojančios teisinės normos nebus griežtinamos.
Dokumento tekstui pritarė ir Teisingumo ministerija bei kitos institucijos. Nuo 2008 m. vykusiose derybose Lietuvos pozicija buvo derinama visų atsakingų šalies institucijų: Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijos, Patentų biuro, Muitinės departamento ir kitų.
Derybas dėl susitarimo dar 2007 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus priartinti prie ES lygio. Tai padėtų susitariančių šalių, tarp jų ir Europos Sąjungos, intelektinės nuosavybės teisių turėtojams veiksmingiau kovoti su nelegalia prekyba produktais, pažeidžiančiais intelektinės nuosavybės teises.
ACTA palies iš esmės kitas pasirašiusias šalis, tačiau ne ES ir Lietuvą. Susitarimas neįpareigoja ES keisti teisės normas, nes ES teisė jau dabar yra gerokai pažangesnė nei dabartiniai tarptautiniai standartai. Baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus susitarime numatyta tik tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos galiojantiems teisės aktams ir atitinka valstybių narių praktiką.
ACTA siekiama užkirsti kelią nelegaliai prekybai produktais pažeidžiant esamas teisines normas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos. Internetas susijęs su sutartimi tik kaip vienas iš nelegalios prekybos ir sklaidos kanalų. ACTA neriboja interneto laisvės, neįveda turinio cenzūros, nesukuria papildomo pagrindo uždaryti tam tikras interneto svetaines ir sekti privačių asmenų bendravimą internete.
