Praėjusią savaitę plačiai žiniasklaidoje nuskambėję atvejai apie dėl pernelyg didelės apkrovos sutrikusias elektroninio surašymo, bilietų į Europos krepšinio čempionatą internetines sistemas išryškino duomenų centrų teikiamų IT resursų nuomos privalumus ir IT sprendimų pasirinkimo problemas.
„Viena vertus tai rodo, kad vis daugiau darbų patikima informacinėms technologijoms ir kad elektroninės paslaugos populiarėja. Tai gerai, nes tai padeda sutaupyti ir našiau dirbti, – teigia duomenų centro paslaugas teikiančios bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius. – Kita vertus, šie atvejai kelia klausimus, ar, planuojant įvairias paslaugas, pasirenkami tinkami IT sprendimai įgyvendinti.“
Skirtingai nei labiau pažengusiose šalyse, Lietuvoje vis dar įprasta praktika investuoti į IT įrangą, vietoje to, kad būtų naudojamasi duomenų centrų išteklių nuomos paslauga. Tai pateisinama, kai sistemų apkrovimas yra tolygus ir prognozuojamas.
Tačiau, kai sistemą didelis srautas užklausų užplūsta tik retsykiais – kartą kitą per metus ar net mėnesį, investuoti į gerokai pajėgesnes sistemas, anot M. Pranskevičiaus, yra lėšų švaistymas, nes didesnę laiko dalį jų galimybės nebus panaudojamos.
„Bet nusispjauti į laikinai išaugančias apkrovas – irgi ne išeitis. Nes jei sistemos bus pritaikytos tik įprastam apkrovimui, šiam išaugus, dalis klientų negaus paslaugų, nebus aptarnauti, – teigė „Baltnetos komunikacijų“ generalinis direktorius. – Neaptarnauti klientai – negautos pajamos, nesutaupytos išlaidos ir, bene svarbiausia, nepatenkinti klientai. Kas gali būti liūdniau nei krepšinio aistruolis dėl stringančios sistemos nesugebėjęs nusipirkti bilietų?“
Pažangesnėse šalyse bei kompanijose tokioms paslaugoms, kurių paklausa išauga tik kartais ir ją prognozuoti yra sudėtinga, naudojamasi duomenų centrų siūlomomis resursų nuomos paslaugomis.
Be kitų jų privalumų, kaip išlaidų priežiūrai taupymas, geresnės kainos, nulinės kapitalo investicijos, šiuo atveju svarbiausias yra galimybė, išaugus poreikiui, greitai padidinti sistemai aptarnauti skiriamus išteklius.
Duomenų centrai tokią galimybę turi, nes juose veikia daugybė serverių, virtualizacijos sprendimais sujungtų į savotiškus išteklių telkinius. „Atriekti“ tam tikrą dalį išteklių – procesorių spartos, atminties ar duomenų talpyklų – visiškai paprasta, o kai kuriais atvejais tai vyksta net automatiškai, priklausomai nuo apkrovos.
Apkrovimui vėl nuslūgus, grįžtama prie įprasto darbo režimo. Tuo tarpu paslaugų teikėjui tereikia sumokėti už faktiškai panaudotų išteklių kiekį. „Užtikrinus tinkamą sistemų veikimą, bilietų į krepšinio rungtynes visiems pageidaujantiems tikriausiai nebūtų pakakę, tačiau be sutrikimų veikianti elektroninio surašymo sistema padėtų sutaupyti biudžeto pinigus“, – aiškino M. Pranskevičius.
Anot jo, naudą nesunku paskaičiuoti: surašymui skirta 30 mln. litų – vidutiniškai 9 litai kiekvienam gyventojui.
„Galima drąsiai teigti, kad elektroniniu būdu susirašęs gyventojas kainuoja bent 3-4 kartus mažiau, nei įprastu būdu surašytas. Taigi, kiekvienas papildomas elektroniniu būdu susirašiusiųjų procentas tai 200–225 tūkst. sutaupytų valstybės lėšų“, – kalbėjo „Baltnetos komunikacijų“ generalinis direktorius. – Protingai pasirinkus IT sprendimą, galima ir sutaupyti, ir uždirbti, o svarbiausia – auginti žmonių pasitikėjimą efektyviomis ir naujoviškomis elektroninėmis paslaugomis“.
