Internetas – ne tik išlaisvinanti jėga. Interneto, o ypač naudojant socialinius tinklus, daugybėje pasaulio šalių sekami žmonės, formuojama visuomeninė nuomonė, skelbia „The Sunday Times.“
„The Sunday Times“ pateikia bent keletą pavyzdžių, kaip autoritariniai režimai išmaniai išnaudoja socialinius tinklus internete.
Vienas jų – 2009-ųjų prezidento rinkimai Irane, kuomet užvirė protestų banga. Tuo metu daugelis opozicionierių naudojo „Twitter“, ir tai sukėlė didžiulį laisvo žodžio šalininkų džiugesį. Jie teigė, kad socialiniai tinklai liudija totalitarizmo visame pasaulyje pabaigą ir net siūlė suteikti šio socialinio tinklo kūrėjams Nobelio premiją. Tačiau jau po kelių mėnesių Irano policija ėmė „medžioti“ aktyviausius opozicijos atstovus būtent remdamiesi informacija, kurią rado internete. Irano piliečiams, gyvenantiems užsienyje, buvo siuntinėjami grasinimai, kas gali nutikti tėvynėje likusiems jų giminaičiams. „Twitter“ netrukus buvo prigrūstas oficialią Irano valdžią remiančių pranešimų, ir mitas apie tai, kad socialinis tinklas gali išgelbėti laisvą žodį šalyje, žlugo, rašoma „The Sunday Times“.
Kinijoje valdžia irgi supranta interneto jėgą ir deda visas pastangas skleisdama ten propagandą. Kaip rašoma leidinyje, Kinijoje yra apie 280 tūkst. tinklaraštininkų, kurie gauna atlyginimą už „ideologiškai teisingų“ komentarų rašymą. Panaši praktika egzistuoja ir Nigerijoje, Kuboje, Azerbaidžane, Venesueloje.
Leidinyje taip pat teigiama, kad žmonių persimetimas į skaitmeninę erdvę žymiai palengvino saugumo, žvalgybos darbą.
Socialiniai tinklai ne tik padeda gauti informaciją apie žmones, bet ir daryti tam tikrus apibendrinimus. Pavyzdžiui, 2009 metais Masačusetso technologijos instituto mokslininkai nustatė, kad pagal žmogaus virtualius draugus galima nuspręsti apie jo seksualinę orientaciją. Kembridžo universiteto mokslininkai tyrime, pavadintame „Užtenka aštuonių draugų“, parodė, kad iš ribotos visiems pateikiamos informacijos „Facebook“ tinkle galima gauti pakankamai duomenų ir apie neskelbiamą informaciją.
Beje, leidinio ekspertas pažymi, kad Vakarų valstybės labai dažnai nusižengia viešai skelbiamiems laisvo žodžio ir demokratijos principams. Įvairiose šalyse nuolat pasirodo iniciatyvos, kuriomis siekiama sekti žmonių veiksmus internete, o Didžiojoje Britanijoje ruošiama visuotinės elektroninio susirašinėjimo peržiūros programa. Dar daugiau diskusijų apie tai, ar turėtų būti peržiūrimas internete skleidžiamas turinys, kilo po „WikiLeaks“ iššaukto skandalo. Taip pat nuolatos pasirodo informacijos apie tai, kaip šalių vyriausybės neva naudojasi paieškų sistemų duomenimis.
„Svarbu pripažinti, kad diskusijos apie interneto poveikį demokratijai dar nebaigtos“, – reziumuojama leidinyje.