Interneto protokolo (IP) adresų išdavimą kuruojanti tarptautinė organizacija „Number Resource Organization“ (NRO) pranešė, jog nepaskirstyta liko vos 5 proc. ketvirtosios kartos IP adresų (IPv4). NRO prognozuoja, jog paskutiniai adresai turėtų būti paskirstyti kitų metų pradžioje.
Laisvų IPv4 adresų skaičius šių metų sausį nukrito žemiau 10 proc., o per pastaruosius 9 mėnesius buvo paskirstyta per 200 mln. naujų IPv4 adresų. Manoma, jog paskutiniai adresų „blokai“ bus išdalinti per artimiausius mėnesius.
„Tai labai svarbus etapas interneto plėtroje. Paskutinių IPv4 adresų blokų paskirstymas yra neišvengiamas“, – teigė NRO valdybos pirmininkas Axelis Pawlikas.
IP adresas – tai unikalus skaičius tam tikrame tinkle, naudojamas duomenų siuntėjo ir gavėjo identifikacijai. Interneto IP adresai identifikuoja visus tiesiogiai prie interneto prijungtus prietaisus, pradedant serveriais, asmeniniais kompiuteriais, ir baigiant tinklo spausdintuvais.
IPv4 adresai sudaromi iš keturių taškais atskirtų skirtingų skaičių, kurių kiekvienas nėra didesnis už 255 (pvz., 208.77.188.166). Ši sistema adresams sudaryti naudoja 32 bitus (kiekvienas tašku atskirtas skaičius atstoja 8 bitus), todėl teoriškai iš viso galima sudaryti virš 4 mlrd. skirtingų adresų.
Dėl milžiniškos interneto plėtros mažėjant IPv4 adresų kiekiui, 1995 metais buvo sukurta šeštosios kartos IP adresų (IPv6) sistema. Ji adresams naudoja 128 bitus, taigi adresų skaičius yra praktiškai neribotas. Kiekvieną adresą sudaro aštuoni dvitaškiais atskirti skaičių ir raidžių deriniai, kiekvienas jų atstoja 16 bitų (pavyzdžiui, 2001:db8:0:1234:0:567:1:1). Ir nors IPv6 buvo patvirtinta bei standartizuota 1998 metais, iki šiol ji nėra itin plačiai naudojama.