Taip gali būti tik Lietuvoje: turime vieną plačiausių ir sparčiausių šviesolaidinio interneto tinklų pasaulyje, tačiau interneto nėra matę du iš penkių lietuvių.
Tokie duomenys paskelbti Europos skaitmeninės darbotvarkės bei Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos 2010–2015 metams pristatyme.
Vienas pagrindinių ES, taip pat Lietuvos „skaitmenizacijos“ tikslų – pritraukti daugiau žmonių naudotis internetu.
Skelbiama, kad ES šalyse internetu apskritai nėra naudojęsi apie 30 proc. gyventojų. Lietuvoje šis skaičius kur kas didesnis – net 38 proc. Vis dėlto Lietuva pamažu vejasi ES: prieš penkerius metus internetu nebuvo naudojęsi 43 proc. Bendrijos gyventojų, o Lietuvoje tokių buvo net 61 proc. Taigi ES „progresas“ siekia 13 proc., o Lietuvoje šis skaičius sumažėjo 23 proc. Viliamasi, kad iki 2015 metų asmenų, kurie nėra naudojęsi internetu, skaičius sumažės iki 15 proc.
Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu internetu reguliariai naudojasi 60 proc. piliečių, Lietuvoje – apie 55 proc. Didžioji dalis jų internetu naudojasi kasdien. Numatoma siekti, kad 2015 metais internetu reguliariai naudotųsi 75 proc. ES gyventojų.
Vietos, kur pasitempti, mums tikrai yra pakankamai, – teigė G. Liaugminas. Bene didžiausias iššūkis – socialiai pažeidžiami sluoksniai: neįgalieji, pagyvenusieji, užmiesčiuose gyvenantys žmonės bei mažas pajamas gaunantys gyventojai. Šiuo metu ES šalyse internetu naudojasi 41 proc. šioms grupėms priklausančių žmonių, o Lietuvoje – vos 8 proc.
Šį skaičių tiek ES, tiek Lietuvoje viliamasi padidinti iki 60 proc. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategiją pristatęs Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) departamento direktorius Gytis Liaugminas pripažino, kad Lietuvos pažanga ne visose srityse sutampa su Bendrijos laimėjimais.
Pasak G. Liaugmino, mažinant skaitmeninę atskirtį daugiausia dėmesio bus skiriama socialiai pažeidžiamiems sluoksniams. „Sieksime sudaryti sąlygas gyventojams naudotis internetu ir motyvuoti juos įgyti reikiamus įgūdžius, ypač minėtoms probleminėms grupėms“, – teigė G. Liaugminas.
Jis teigė, kad valdžios institucijos Vyriausybei iki kitų metų birželio turės pateikti planus, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus. Daugiausia dėmesio bus skiriama infrastruktūros plėtrai, turinio internete kūrimui, el. paslaugų ir el. komercijos plėtrai, gyventojų įgūdžių tobulinimui bei skatinimui.
Europos skaitmeninė darbotvarkė buvo pristatyta šių metų gegužę. Joje numatyti 7 prioritetiniai tikslai: nauja bendroji rinka, suteiksianti galimybę naudotis skaitmeninės eros pranašumais, pvz., supaprastinant leidimų naudotis autorių teisių saugoma medžiaga išdavimą; geresni IRT standartai ir jų sąveika; didesnis pasitikėjimas ir saugumas internete; galimybė visiems europiečiams naudotis sparčiuoju ir itin sparčiu internetu; investicijų į mokslinius tyrimus skatinimas; europiečių skaitmeninių įgūdžių gerinimas, informacinių ir ryšio technologijų naudos visuomenei didinimas.
