Socialiniai bendravimo tinklai leidžia žmonėms lengviau susisiekti su draugais, bendradarbiais ir šeima. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad šios naujos bendravimo tendencijos puoselėja savimeilę ir pabrėžia atskirtį tarp tikrosios asmenybės ir sukurto internetinio identiteto.
Tinklaraštis „All Facebook“ praneša apie atliktą tyrimą, kuris sutelkė dėmesį į 100 „Facebook“ narių. Tyrimo metu buvo analizuojama narių asmenybės požymiai realybėje bei internete.
Tyrimui vadovavo York universiteto psichologė Soraya Mehdizadeh. Tyrimui buvo atsitiktinai parinkti dalyviai – 50 vyrų ir 50 moterų. Kiekvienam studentui buvo pateikti klausimai apie jų demografiją, „Facebook“ veiklą, pasitikėjimą savimi, savanaudiškumą ir narcisizmą. Tada Mehadizadeh apžvelgė dalyvių „About me“ sekciją, jų internete patalpintas nuotraukas, žinutes bei bendravimo tipą. Apžvalgos metu studentai buvo vertinami pagal tai, kaip jie save „reklamuoja“ kitiems.
Rezultatai parodė, kad studentai, kurie pradžioje rodė menką pasitikėjimą savimi bei drovumą, internete demonstravo didesnę savimeilę, daugiau laiko praleisdavo prisijungę prie „Facebook“ ir buvo labiau linkę save „reklamuoti“ kitiems, nei tie dalyviai, kurie pradžioje rodė ryškius pasitikėjimo savimi bruožus. Šie nariai naudojo įvairius būdus bandydami išryškinti ir parodyti kitiems savo gabumus, grožį ir t. t. Jie buvo labiau linkę kompiuteriu redaguoti savo nuotraukas bei pranešti draugams apie savo pasiekimus.
Tyrimas priėjo išvadą, kad „Facebook“ anketa dažnai neatitinka realybės ir neatskleidžia tikrų žmogaus asmenybės bruožų. Narys, kuris nuolat atnaujina savo žinutes, kiekvieną dieną pildo savo albumą naujomis nuotraukomis bei nuolat komentuoja draugų pranešimus, turi ryškių savimeilės tendencijų ir yra linkę į liguistą nepasitikėjimą savimi.
