Klausimas: Ar skiriasi kompiuteriniai pavojai lietuviams, palyginus su kitų šalių gyventojais? Ar esame padidintos, ar sumažintos rizikos zonoje? Atsako: Ina Leibovič, kompiuterinės programinės įrangos platintojos „Atviros informacinės sistemos“ direktorė.
Kartais įsivaizduojama, kad būdami mažoje pasaulio šalyje esame saugesni. Su tuo galima sutikti, tačiau tik iš dalies.
Kompiuterių vartotojams Lietuvoje kyla lygiai tiek pat pavojų, kaip ir kitų didelių šalių piliečiams, nes virusai plinta per internetą, kuriam valstybių sienos neegzistuoja. Todėl vienoje šalyje sukurta kenksminga programa gali greitai tapti galvos skausmu kompiuterių vartotojams kitoje valstybėje. Pavyzdžiui, reklaminis kirminas dažniausiai vienodai atakuos ir Lietuvos, ir JAV, ir Vietnamo, ir Danijos ar kitų šalių kompiuterius.
Vis tik, specialistai pastebi, kad, nors kenkėjai grasina visiems vienodai, mažesnių šalių vartotojams pasekmės kartais būna švelnesnės. Tam yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji jų – kalbos barjeras. Dauguma brukalų (angl. spam) ar kenkėjų, plintančių per „Skype“, „Facebook“ ar kitus socialinius tinklus yra sukurti anglų kalba. Tad lietuviui vartotojui jie sukelia įtarimą, todėl atsargus vartotojas juos ignoruoja ar ištrina.
Žinoma, Lietuvoje yra buvę atvejų, kai nusikaltėliai vartotojus atakavo sulietuvintu tekstu. Žinomiausias – prieš porą metų per „Skype“ plitęs „Sandros“ virusas, siūlęs paspausti nesaugią nuorodą. Be to, vertėtų turėti omenyje ir automatinio vertimo technologijas, tokias kaip „Google vertėjas“. Pasinaudodami jomis kompiuterių nusikaltėliai gali anglų kalba parengtą kenkėjišką tekstą išversti į daugybę kitų pasaulio kalbų. Asmeniškai sykį jau teko gauti nepageidaujamą laišką iš Nigerijos, kurio tekstas buvo automatiniu būdu išverstas į Lietuvių kalbą. Laimei, kol kas šie automatiniu būdu išversti tekstai yra tokie netaisyklingi, kad vartotojui sukelia daugiau juoko nei pavojaus. Tačiau ateityje rizika gali didėti.
Antroji priežastis, dėl kurios mažesnių šalių gyventojai gali jaustis šiek tiek saugesni nei didžiųjų, yra susijusi su konfidencialios informacijos – prisijungimų prie interneto bankininkystės sistemų, kreditinių kortelių informacijos – vagystėmis, pridarančiomis finansinės žalos vartotojui. Dauguma nusikaltėlių siekia pavogti tarptautinių bankų arba mokėjimo sistemų, tokių kaip „PayPal“, klientų informaciją. O vietinių, mažose šalyse įsikūrusių bankų sistemų nepažįsta ir net pavogę šiuos duomenis kartais nesugeba jais pasinaudoti. Tačiau atsipalaiduoti lietuviams nevertėtų. Juk ne taip seniai Lietuvoje buvo aptiktas kenkėjas, kuris buvo pritaikytas mūsų rinkai ir siekė surinkti vartotojų prisijungimo prie „Swedbank“ interneto bankininkystės sistemos duomenis. O ypatingai atsargūs turėtų būti mūsų tautiečiai, kurie atsiskaito tarptautiniuose portaluose, užsienio elektroninėse parduotuvėse. Ten vartotojams kyla tokios pat grėsmės kaip ir visų kitų šalių piliečiams.
Pabaigai, galėčiau pasakyti, kad Lietuva yra šiek tiek mažesnės rizikos zonoje, palyginus su JAV, Jungtine Karalyste, Kinija, Rusija ar Brazilija. Šiose valstybėse gyvena milijonai žmonių, todėl jose yra žymiai daugiau vietos gyventojams pritaikytų kenkėjų.
Kompiuterių vartotojai bet kurioje valstybėje norėdami būti saugūs, visų pirmą turėtų atsakingai spausti nepažįstamas nuorodas. Taip pat derėtų pasirūpinti kompiuterio antivirusinėmis apsaugos priemonėmis. Verta paminėti, kad norint apsisaugoti nuo interneto grėsmių, per „Skype“, „MSN“, „Facebook“ plintančių virusų, derėtų rinktis ne „Anti-virus“, o „Internet Security“ antivirusinių programų versijas. Jos yra pritaikytos, kad apsaugotų vartotoją nuo bet kokių per internetą plintančių grėsmių.
