Singapūro žaidimų dizainerių grupė sukūrė naujos kartos technologiją, kuri sujungia virtualią ir papildytą realybę (amgl. augmented reality) su fizine aplinka. Per specialius akinius ir kitą papildomą įrangą žaidėjai įveikia kliūtis, taikosi, renka daiktus ir kovoja su varžovais - realiais ir virtualiais vienu metu.
Specialistai sukūrė kelias pasirinktos pirmojo asmens šaudyklės versijas, kurių viena veikia virtualioje, o kita - papildytoje realybėje. Pirmuoju atveju žaidėjai dėvi specialius akinius, kuriuose mato žaidimo vaizdus, ir pulteliu valdo virtualų kardą arba šaunamąjį ginklą.
Akinių ir pultelio judėjimą stebi jutiklių sistema. Vaikščiodami realiame kambaryje, žaidėjai juda po virtualią aplinką, renka virtualius daiktus ir varžosi virtualiose dvikovose aktyviai taikydamiesi, slėpdamiesi ir manevruodami. Kadangi realios aplinkos jie nemato, kambaryje negali būti jokių objektų, trukdančių judėti.
Virtualus mūšis... realioje aplinkoje.
Nors virtuali realybė yra intriguojanti alternatyva tradicinei klaviatūrai ar žaidimų pulteliui, vadinamoji papildyta realybė yra dar įdomesnė technologija, leidžianti žaisti bet kokioje atviroje aplinkoje. Čia žaidėjai specialų šalmą su kamera, fiksuojančia realaus pasaulio vaizdus. Žaidimo varikliukas sinchronizuoja šią informacija su žaidimo duomenimis, todėl galima bėgti, šokinėti ir slėptis už realių objektų, tuo pat metu šaudant, kapojant ir kitaip renkant taškus. Taigi papildytos realybės žaidimo versijoje žaidėjai vienu metu mato ir realų, ir žaidimo vaizdą.
Per išankstinius bandymus žaidėjai labiausiai pamėgo virtualios realybės technologiją, nors rezultatai atskleidė, kad su klaviatūra ir pele buvo atlikta daugiausia šūvių tiesiai „į dešimtuką". Sistema, ypač virtualios realybės versijoje, labai tiksliai atkartoja kūno judesius, taip pat ir taikantis ar šaudant, todėl ji gali labai praversti policijos ar karinių struktūrų pratybose, jau nekalbant apie potencialą gretimą kambarį, parką ar net visą kvartalą paversti papildytos realybės žaidimų aikštele.
