Nors kol kas daugiausiai žinių apie bandymus įsilaužti į slaptas informacines sistemas ateina iš JAV, pamažu tuo ima rūpintis ir kitos valstybės, pavyzdžiui Rusija. Kol kas aiškaus strateginio plano, kaip kovoti su šiuo reiškiniu dar nėra, tačiau JAV pamažu planuojamos naujos tendencijos - vietoj baudų įsilaužėlius samdyti į darbą.
Per paskutinius pusę metų Pentagonas išleido 100 mln. dolerių gynybai nuo kiberatakų. Atakų buvo labai įvairių - nuo paauglių, laikančių save hakeriais, išsidirbinėjimų iki tikrai rimtų, keliančių pavojų nacionaliniam saugumui.
Tačau šiops bėdos jau aktualios ne tik JAV. Štai Rusijos FSB generolo pulkininko Aleksejaus Sedovo nuomone, netolimoje ateityje tarptautiniai kiberteroristai gali kėsintis į Rusijos valstybinių institucijų ir privačių bendrovių informacinius tinklus. Teroristų tikslas gali tapti įmonių ir organizacijų tinklai, kurie yra susiję su antikrizinės infrastruktūros valdymu.
Be to, pasak A. Sedovo, neatmetama galimybė, kad tarptautiniai nusikaltėliai gali siekti užvaldyti naujausias Rusijos technologijas ir masinio naikinimo ginklus, rengti teroro aktus. Jam pritaria Rusijos Vidaus reikalų ministerijos armijos generolas Rašidas Nurgaliyevas, pabrėždamas, jog kibernusikaltimų problema kiekvieną dieną tampa vis labiau aktualesnė.
Kas gi bandoma daryti, kad šios atakos nesibaigtų tikra katastrofa? Egzistuoja kai kurios tarptautinės organizacijos, kurios seka atakų tendencijas. Viena iš jų, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kovai su kibernusikaltimais neseniai surengė didelio masto operaciją, pavadinimu „Proxy“. Kampanija buvo skirta aptikti ir sunaikinti baudžiamojo pobūdžio elektroninius išteklius. Visgi, tokie pavieniai „reidai“ problemos iš esmės nesprendžia.
Tokiame kontekste panašu, jog visai logišką žingsnį priėmė kompanija „General Dynamics Information Technologuy“ praėjusį mėnesį išplatinusi pranešimą, kuriame skelbia, kad ieško bendradarbių, kurie išmanytų hakerių veikimo taktiką ir motyvus, galėtų nuspėti atakas ir jas užkirsti, numatydami silpnąsias įsilaužėlio vietas. Kitaip tariant, „įvairaus plauko“ programišiams ne tik atsirado galimybė visai legaliai užsiimti juos dominančia veikla, bet ir iš to uždirbti pinigus.
Ši taktika gali pasiteisinti - niekas geriau neišmano įsilaužėlių strategijos už juos pačius. Tad nekeista, jog JAV gynybos ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad iki 2011 metų samdomų kompiuterių specialistų skaičius turėtų padaugėti trigubai. Ne tik privačiose, bet ir valdiškose institucijose.
