Programinės įrangos kūrėjų interesus atstovaujančios organizacijos pastebi, kad nelicencijuota programinė įranga pastaruoju metu vis dažniau aptinkama inžinerinių darbų, projektavimo ir panašias paslaugas teikiančių bendrovių kompiuteriuose.
Laivybos inžinierinių darbų bendrovei „Alex Naval“ Klaipėdos Apygardos teismas skyrė 300 tūkstančių litų viršijantį žalos atlyginimą už joje aptiktas nelicencijuotas programinės įrangos kopijas, kurios buvo naudojamos komerciniams tikslams. Tai viena didžiausių iki šiol teismo priteista žalos suma už nelicencijuotos programinės įrangos naudojimą Lietuvoje, tačiau kol kas bendrovė sprendimą apskundė.
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus darbuotojų atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad „Alex Naval“ naudojo nelicencijuotas programų „Adobe Acrobat“, „Autodesk Autocad“, „Autodesk Mechanical Desktop“, biuro programų paketo „Microsoft Office“ ir „Windows“ šeimos operacinių sistemų versijas devyniolikoje bendrovės kompiuterių.
Šių metų rudenį programinės įrangos kūrėjus atstovaujanti asociacija „Business Software Alliance“ (BSA) gavo ir daugiau informacijos apie policijos atliktus patikrinimus, kurių metu tikrintos nelicencijuotos programinės įrangos (PĮ) naudojimu įtariamos Kauno ir Klaipėdos bendrovės. Kaip antai bendrovėje „Argo ekspresas” rasta nelicencijuotų programų, dėl jų bus atliekamas tolesnis tyrimas. Šį mėnesį BSA pasirašė taikos susitarimą su bendrove „Eva baldai“, kuriuo remiantis įmonė turės sumokėti BSA nariams 30 tūkstančių litų kompensaciją už nelicencijuotos PĮ naudojimą.
„Pastaruoju metu pastebime, kad policijos atliekamų patikrinimų metu nelicencijuota programinė įranga aptinkama inžinerinių tinklų ir įrengimų projektavimo paslaugas teikiančiose bendrovėse. Intelektinį produktą kuriantys profesionalai gerai supranta intelektinės nuosavybės vertę bei mielai renkasi licencijuotus produktus, tačiau kai bendrovėje nėra vieningos programinės įrangos ūkio plėtojimo politikos, jame netrunka atsirasti ir nelicencijuotų „piratinių“ programų ar jų priedų“, - pasakoja BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ advokatė Jolanta Kaminskaitė.
Teisininkei pritaria statybos remonto darbų bendrovės „Luonatas“ direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Kęstutis Naujokas. Anot jo, bendrovėje nelicencijuota programinė įranga buvo naudojama tiesiog dėl neatidumo.
„Neįsigilinome į anglų kalba pateikiamo licencinio susitarimo sąlygas ir buvo įrašyta programinė įranga, kuri vėliau net nebuvo naudojama. Vieną dieną sulaukėme Ekonominės policijos pareigūnų vizito, tyrimui buvo paimti du įmonės kompiuteriai, dėl to kiek sutriko darbas. Siekdami užkirsti kelią panašiems incidentams ateityje personalą papildomai apmokėme – supažindinome su naudojama licencijuota programine įranga įmonėje, naujos PĮ pirkimo procedūromis, už nelicencijuotų produktų naudojimą gręsiančia atsakomybe“, - teigia K. Naujokas.
Darbuotojų švietimo, pažangių programinės įrangos ūkio valdymo metodų taikymo svarbą pabrėžia pasaulinės informacinių technologijų bendrovės „Microsoft Lietuva“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Martynas Bieliūnas.
„Intelektinės nuosavybės supratimas verslo aplinkoje sparčiai tobulėja ir šiuolaikiškos, moderniai veiklą plėtojančios bendrovės siekia naudoti tik licencijuotus produktus. Tačiau ir jos gali neišvengti problemų, kai pavieniai darbuotojai imasi diegti ne visuomet legalius ar net nebūtinus sprendimus. To efektyviai išvengti padeda tokie sprendimai kaip programinės įrangos turto valdymo (angl. Software Asset Management, SAM) paslauga“, - teigia M. Bieliūnas.
Įmonėje diegiant programinės įrangos turto valdymą, atliekama naudojamos programinės įrangos ir jos licencijų inventorizacija. PĮ ūkis derinamas prie verslo poreikių, nustatomos naujos programinės įrangos pirkimo taisyklės. Tokiu būdu bendrovė gali būti tikra, kad naudojami sprendimai atitinka jos poreikius, o licencijų ūkis apskaitytas ir prižiūrėtas.
Paieška archyve
