Britų muziejaus prižiūrėtojas sukonstravo veikiančią daugiau kaip 2 tūkst. metų senumo graikų naudoto mechanizmo versiją, praneša „Wired“. Kai kurie mokslininkai šį įrenginį laiko šiuolaikinių kompiuterių prototipu.
„Antikythera“ pavadintas įrenginys Senovės Graikijoje naudotas planetų padėčiai prognozuoti ir nustatyti būsimų Olimpinių žaidynių laiką bei vietą.
81 pirminio įrenginio šukė buvo rasta tarp laivo nuolaužų 1902 metais prie Graikijos krantų. Mokslininkai nustatė, kad įrenginio sukonstravimo data siekia 150 metų prieš mūsų erą. Po to daugiau kaip ištisą tūkstantmetį nebuvo sukonstruota nieko panašaus, ilgą laiką niekas negalėjo nustatyti šio įrenginio veikimo principo ir paskirties.
Įrenginį bandyta atkurti nuo 1950-ųjų metų, pastaraisiais metais naudoti net Rentgeno spinduliai ir pasitelkti kompiuteriai trimačių vaizdų modeliavimui.
Vis dėlto veikiantį įrenginį pavyko sukonstruoti entuziastui, buvusiam Londono mokslo muziejaus darbuotojui Michaeliui Wrightui. Tai pirmasis kartas, kai pavyko atkurti „Antikythera“ modelį su visomis žinomomis jo funkcijomis.
Žodyno dydžio mechanizmą sudaro 37 metaliniai krumpliaračiai, jis veikia pasukant vienintelę rankenėlę jo šone. Įrenginys veikia pagal sudėtingą matematinį modelį ir žymi mėnulio bei dar penkių tuo metu žinotų planetų padėtį.
Įrenginys taip pat skaičiuoja 19 ir 76 metų ciklus, pagal kuriuos graikai prognozavo saulės užtemimus ir Olimpinių žaidynių laiką.
