Užsienio programišių atakos prieš Lietuvos tinklalapius – ne tik kelių mėnesių istorija, bet ir galima ateitis. Tuo neabejojama atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tačiau keliamas klausimas, ar Lietuva bus pakankamai joms pasiruošusi. Šiuo metu situacija yra kiek pagerėjusi, tačiau į aukščiausius saugumo standartus diegiančias šalis Lietuva dar tikrai negali lygiuotis.
Tokios nuomonės laikosi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Rinkos priežiūros departamento direktorius Albinas Visockas, skaitęs pranešimą ketvirtadienį Seime surengtoje konferencijoje „Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo iššūkiai“.
„Atsakant politikams ir atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situacija, manau, kad tikrai pasikartos (programišių atakos – DELFI), klausimas tik tas, ar joms pasikartojus mes būsime atsparesni“, – konferencijos dalyviams kalbėjo jis.
Jo teigimu, reikia „didelių šalies pastangų, strategijos, aiškiai apibrėžtų tikslų“, o šiuo metu net nėra reikiamos teisinės bazės.
„Galiu pasakyti, kad nuo praėjusio karto, situacija Lietuvoje keičiasi, nors ir ne taip greitai kaip norėtųsi“, – sakė A. Visockas.
Vėliau jis DELFI pripažino, kad šiuo metu Lietuva yra pradinėje stadijoje kibernetinio saugumo atžvilgiu. Paklaustas, keliais balais dešimtbalėje sistemoje įvertintų Lietuvos pasiruošimą, jis atsakė: „iki vidurio, nors tas gradavimas yra sunkus, bet vertinčiau, kad pastangos dedamos“.
Iki šių metų gruodžio vidurio Lietuvoje turi būti parengtas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos projektas. RRT siūlo sukurti nacionalinę išankstinio įspėjimo apie saugumo atakas sistemą.
Manoma, kad ji visiškai galėtų pradėti veikti kitąmet. DELFI primena, kad pirmoji kiberataka birželio 28 d. nusitaikė į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tinklalapį, jau kitą dieną buvo „nulaužta“ 340 lietuviškų tinklalapių. RRT duomenimis, tai buvo pirmasis tokio masto bandymas atakuoti Lietuvos interneto erdvę.
Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šių išpuolių. Tačiau, DELFI žiniomis, šalys, iš kurių serverių vykdytos atakos, nebendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga.
Manoma, kad programišių antpuolio Lietuva „nusipelnė“ po to, kai priėmė sovietinės simbolikos naudojimą ribojantį įstatymą.
DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad 53 proc. lietuvių pripažino nežinantys, kas yra kiberataka, 38 proc. sakė žinanstys, kas tai yra.
