Dėl kibernetinių atakų „atsipalaiduoti nereikėtų“

Po maždaug prieš metus Estijoje įvykusių masinių išpuolių elektroninėje erdvėje vėl pasirodę grasinimai pulti Baltijos šalių ir Ukrainos kibernetinę erdvę tampa tikrove. Ryšių reguliavimo tarnyba kol kas neturi informacijos, kas šį savaitgalį galėjo įsilaužti į kai kuriuos lietuviškus tinklalapius.

Atsidarius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, bendrovių „Tokvila“ ir „Rimi“ internetinius puslapius šį savaitgalį buvo galima išvysti kūjį ir pjautuvą raudoname fone.

Po buvusios Sovietų Sąjungos simboliais patalpintas ir rusiškas tekstas su keiksmažodžiais. Pareigūnai neatmeta, kad taip sudarkytų puslapių gali būti ir daugiau.

„Toliau vyksta tyrimas, bendradarbiaujame su policija, – sakė RRT Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys. – Manome, kad atakų šaltiniai yra iš užsienio šalių. Jaučiamas organizuotas atakų darymas ir valstybinių institucijų puslapių administratorimas nereikėtų atsipalaiduoti“.

Pastarosiomis dienomis Rusijos interneto forumuose pasirodė įspėjimų apie galimas naujas kibernetines atakas prieš Baltijos šalis ir Ukrainą.

Prieš metus buvo paralyžiuota Estijos valstybinių įstaigų bei bankų puslapiai. Atakos surengtos iš Rusijos po to, kai Taline į kapines iš miesto centro buvo perkeltas Bronzinis karys – paminklas sovietiniams kariams.

Speciali darbo grupė, sudaryta iš krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministerijų, bankų, saugumo atstovų, liepą rinksis į posėdį, kuriame žada siūlyti, kaip stiprinti Lietuvos kibernetinį saugumą.

Iki šiol mūsų šalyje nesukurtas tokios gynybos mechanizmas. Tačiau jo esą ir neįmanoma kokybiškai sukurti nacionaliniu lygiu, kadangi kibernetinėje erdvėje svarbiausia – bendradarbiavimas.

Gegužę Estijoje įsteigtas NATO kibernetinės gynybos centras kaip tik ir turėtų padėti šalims kovoti su išpuoliais elektroninėje erdvėje.

„Centras plėtos metodologiją, kaip apsaugoti informacines sistemas nuo kibernetinių atakų. Bus simuliuojamos kibernetinės atakos ir bus tikrinama, kaip galima apsisaugoti. Natūralu, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, labai pravartu turėti tokius projektus“, – teigė KAM Strateginės analizės skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Aleksa.

Pastaruoju metu savo šalies kibernetiniu saugumu susirūpino ne tik Lietuva. Estai kibernetinio saugumo strategiją patvirtino prieš mėnesį. Naują strategiją metų pabaigoje žada formuoti ir JAV bei Kanada.