Degančių erdvėlaivio „Columbia“ nuolaužų vaizdas, ko gero, buvo įsimintiniausias 2003 metais. Dabar, kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, pavyko atstatyti duomenis iš tarp nuolaužų buvusio kietojo disko, kuriame buvo fizikos eksperimento, vykdyto lemtingos misijos metu, rezultatai.
„Columbia“ detalės buvo kruopščiai surinktos – ir tarp jų buvo 400 MB „Seagate“ kietasis diskas, kuris, pabuvojęs ugnyje, iš poros mylių aukščio ganėtinai smarkiai trenkėsi į žemę.
Johnson kosminio centro darbuotojai, tiriantys erdvėlaivio sudužimą, pasiuntė jį CVX-2 (kritinės ksenono klampos) eksperimento kūrėjams, kurie kietąjį diską persiuntė „Kroll Ontrack“ kompanijai, įsikūrusiai Mineapolyje, Minesotos valstijoje, kad šie pažiūrėtų, ar įmanoma atstatyti bent kokius nors duomenis. Robert Berg ir jo komandai tai buvo vienintelė viltis – kad pavyks atstatyti bent ką nors, kas padėtų įsivaizduoti, kaip ksenono dujos elgiasi mikrogravitacijoje. Šis eksperimentas buvo labai sudėtingas ir reikalavo ilgos ir detalios duomenų, buvusių kietąjame diske, analizės.
„Kroll“ pavyko atstatyti apie 90 procentų duomenų iš sudužusio ir apdegusio kietojo disko.
Dabar, praėjus beveik penkeriems metams po erdvėlaivio žūties, Berg ir jo komanda išanalizavo duomenis ir rezultatus paskelbė balandžio mėnesio „Physical Review E“ žurnale. Duomenys parodė, kad, panašiai kaip smarkiai supurčius ar suplakus grietinėlė tampa beveik kieta, taip ir ksenono dujos, supurtytos labai mažoje gravitacijoje, suskystėja.
Taip pasibaigė dvidešimt metų užtrukęs tyrimas, kuris padeda žengti dar vieną žingsnį prie erdvėlaivio „Columbia“ žūties istorijos pabaigos.
